Kitoks susitikimas su poezija
Praėjusį ketvirtadienį, liepos 11-osios pavakare, muzikos ir poezijos gerbėjai vėl rinkosi į šiek tiek kitokį, kaip buvo skelbiama, vakarą. Jau intrigavo pati renginio pradžia – vos įėjus į kurhauzo salę stovėjo aukštakulniai, o prie scenos buvo ir daugiau moteriškų ar ne visai pažįstamų daiktų… Tai buvo kitoks nei įprastas projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2019 m.“ vakaras – be fortepijono ir dainų, be įprastos tokiam renginiui muzikos.
Šį kartą žiūrovai ir klausytojai buvo pakviesti į į išskirtinį ir unikalų susitikimą su lietuvių poete, rašytoja Agne Žagrakalyte, šiuo metu gyvenančia Belgijoje. Pirmuosius eilėraščius ji išspausdino 1996 m., tais pačiais metais autorė buvo apdovanota Liūnės Sutemos premija. Už pirmąjį savo poezijos rinkinį „Išteku“ (2003) A. Žagrakalytė pelnė „Poetinio Druskininkų rudens“, o 2014 m. – Jurgos Ivanauskaitės premiją už romaną „Eigulio duktė“.
Pristatydama „kitokį renginį“ Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė linkėjo visiems malonaus buvimo ir gerų pojūčių.
Iš tikrųjų visi buvo įtraukti į A. Žagrakalytės poezijos inspiruotą terapinę garsų, kvapų ir pojūčių oazę, kurią kūrė Pojūčių teatro aktorės Aistė Jančiūtė, Raminta Šniaukštaitė ir Edita Niciūtė.
Pirmiausia žiūrovams aktorės padalijo akmenukus, kuriuos visi sąžiningai laikė rankose ir nežinojo, ką reikės su jais daryti. O salėje tarp žiūrovų ridinėjosi balti kamuoliukai, dūzgė bitės… Žinoma, sugaudyti ir suvokti visus garsus buvo galima tik užsimerkus ir įjungus savo lakią vaizduotę…
Moterį įkūnijo aukštakulnių aidas, skambantis skudučiui imituojant vėjo gaudesį, kitas prietaisas zyzė kaip pati tikriausia bitė vasaros pievoje. Daug pojūčių buvo susiję ir susipynę, kaip ir moters gyvenimas, pilnas netikėtų kvapų, garsų, jausmų…
Kaip buvo įvardijama kalbant apie A. Žagrakalytės kūrybą, „svarbiausi poetės kūrybos bruožai – energinga, įmantri, pokštaujanti vaizduotė, (auto)ironija, balansuojanti ties lengvo humoro ir sarkazmo riba, moters paveikslas, kuris ypač įdomus ir netikėtas: ji – be galo įvairi, drąsi, bet įžūli, drastiška ir aktyvi, lengvabūdiška ir net destruktyvi. Nenuspėjama“. Tikriausiai tai tiesa, nes eilės, kurias skaitė vėliau pati poetė, tokios ir atrodė – kiek sarkastiškos, drąsios ir kažkokios kitokios…
Pasak Pojūčių teatro įkūrėjas Karolinos Žernytės, Pojūčių teatras – tai garsai, skoniai, kvapai ir prisilietimai, kuriais siekiama sužadinti žmogaus pojūčius, nes jutiminės patirtys yra universali kalba ir bendravimo būdas. Šiame teatre vaizdai užleidžia vietą vaizduotei, nes dalyviai būna užrištomis akimis. Tokiame spektaklyje jautriau patiriamas judesys, prisilietimas, garsas, kvapas, skonis, išgirstamas tekstas ir pajuntama atmosfera.
Na, o renginio pabaigoje teko grąžinti rankose sušildytus akmenėlius ir pasakyti, ko nebijome. Žiūrovai sakė, kad nebijo džiaugtis, mylėti, paguosti, atsiprašyti, aukščio, tamsos ir kt.
Pati poetė paskaitė kelis eilėraščius iš naujos, netrukus skaitytojus pasieksiančios knygos, papasakojo, kad dabar rašo istorinį romaną „Triukšmaujantys katalikai“, taip pat atsakė į susirinkusiuosius dominančius klausimus apie asmeninį gyvenimą.
Kitas projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2019“ vyks liepos 26 d. Jundeliškėse.
