Milžiniškas gaisras nuniokojo Paryžiaus Dievo motinos katedrą

Balandžio 15 d., apie 18 val. Paryžiaus Dievo Motinos katedroje kilęs gaisras sunaikino daugiau nei 800 metų katališkąjį paveldą saugojančios šventovės stogą.

Pastaruoju metu katedra buvo renovuojama, bandant išsaugoti senstančias ir laiko veikiamas konstrukcijas, todėl labai tikėtina, kad gaisras kilo dėl vykdomų darbų. Ekspertai įtaria, jog gaisro priežastis – trumpasis elektros jungimas.

Apie 18 val. ant katedros stogo ugnis plykstelėjo būtent ties įrengtais pastoliais. Gaisras kilo pačiame katedros stogo centre ir žaibiškai plito į visas puses.

Vos po valandos nuo gaisro pradžios deganti katedros medinė smailė griuvo į katedros vidų, kartu su savimi nusinešdama ir dalį stogo konstrukcijų. Būtent ši griūtis ir padarė daugiausiai žalos. Griūvanti smailė pramušė vieną akmeninių skliautinių lubų sekciją, dalis nuodėgulių sukrito į katedros vidų. Tiesa, gaisravietėje jau dirbę ugniagesiai šią vietą gausiai liejo vandeniu, todėl sukritę nuodėguliai neįplieskė gaisro katedros viduje. Vėliau įgriuvo dar viena akmeninių skliautų sekcija – pačiame katedros viduryje ties gaisro židiniu, tačiau nuodėgulių vieta, kaip ir pirmoji, tuoj pat buvo lokalizuota.

Visą naktį su ugnimi kovoję ugniagesiai siekė išsaugoti kitus du – priekinius – bokštus, kurių griūtis būtų padariusi dar daugiau žalos. Nors ugnis persimetė ir į vieną iš bokštų – šiaurinį, visgi gaisrą bokšte pavyko suvaldyti ir jis nepakenkė pagrindinėms bokšto konstrukcijoms.

Daugeliui susirinkusiųjų apėmė siaubas, nes jie suprato, kad kartu su katedra liepsnose gali žūti ne tik 800 metų senumo paveldas, bet ir meno kūriniai. Nors katedra buvo renovuojama, visiems maldininkams gavėnios metu buvo sudarytos sąlygos joje lankytis. Katedroje turėjo vykti ir šv. Velykų iškilmės, todėl katedros viduje, kilus gaisrui, buvo ir per daug šimtmečių sukauptas meno paveldas.

Tačiau Paryžiaus mero pavaduotojas, dar katedroje šėlstant pragariškam gaisrui, patvirtino, kad katedroje buvę žmonės, pastebėję ugnį ant stogo, nepasimetė ir padėjo išgelbėti beveik visus meno kūrinius. Stogu plintant ugniai, žmonės viską, ką buvo pajėgiama išnešti, nešė į lauką. Išnešti meno kūriniai ir kiti paveldo objektai išvežti saugyklas. Vos prieš savaitę nuo stogo sraigtasparniais buvo nukeltos ir įžymiosios skulptūros. Katedroje jau seniai yra parengtas vertybių gelbėjimo protokolas.

Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros paveldo direktorius informavo, kad šį gotikos šedevrą nuniokojęs didžiulis gaisras viduje apgadino tik vieną architektūrinį elementą. 1989 metais įrengtas altorius buvo sudaužytas per gaisrą į vidų įgriuvusios smailės nuolaužų. Visos XVIII amžiaus stelos, pietos, freskos, koplyčios ir didieji vargonai išliko sveiki. Pasak jo, trys didžiulės vitražinės rozetės, vienos pagrindinių katedros architektūros akcentų, nebuvo sunaikintos, bet apgadintos kaitros, tad jų būklę dar turės įvertinti ekspertai.

Katedroje buvo saugoma ir Jėzaus Kristaus relikvija – erškėčių vainikas. Katedrą ugnis užklupo likus vos kelioms dienoms iki Jėzaus Kristaus kankinimų prieš 2000 metų ir šio vainiko uždėjimo jam. Tiesa, šios relikvijos autentiškumas dar nėra įrodytas.

Per didžiulę gelbėjimo operaciją su liepsnomis kovojo 400 ugniagesių. Į įvykio vietą suvažiavo dešimtys specialiųjų mašinų; didelio spaudimo vandens čiurkšlės buvo liejamos ant įgriuvusio stogo ir navų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo pasiūlęs pamėginti pilti vandenį iš orlaivių. Visgi Prancūzijos civilinės saugos agentūra pabrėžė, jog liejant vandenį iš lėktuvo ant tokio tipo statinio gali sugriūti visas pastatas.

Dar šėlstant ugniai, Paryžiaus mero pavaduotojas patvirtino, kad katedra bus atstatyta, nesvarbų, kiek tai kainuotų. Tiesa, tai gali būti sudėtinga. Nors ugnis nesunaikino akmeninių sienų, tačiau sunaikino visą konstrukciją rišančias medines sijas, todėl visas karkasas šiuo metu nėra itin stabilus. Viena iš išorinių sienų yra pakrypusi apie 20 cm. Siekiant išsaugoti jos pusėje esančią rozetę, teks nuardyti dalį sienos. Tačiau išsaugotos išorinės sienos suteikia daugiau vilčių, kad Paryžiaus simbolis, nors padaryta žala –didžiulė, išliks ir bus atkurtas.

Praėjus vos porai dienų po gaisro buvo paskelbta, kad Prancūzija kvies viso pasaulio architektus teikti Paryžiaus Dievo Motinos katedros smailės, sunaikintos per didžiulį gaisrą, atstatymo dizaino projektus.

Dar degant katedrai pasigirdo ir pirmieji pažadai suteikti paramą katedros atstatymui. Vos per parą prancūzų magnatų ir korporacijų dosniai pažadėtų lėšų suma viršijo 800 mln. eurų.

Vis dėlto šie pažadai Prancūzijoje sulaukė tam tikros kritikos. Kontroversiją sukėlė aukoms taikomos didžiulės mokestinės lengvatos. Prancūzų bendrovės aukodamos lėšas paveldo apsaugai turi galimybę susigrąžinti 60 proc. mokesčių. Vyriausybė trečiadienį padidino mokesčių lengvatos tarifą aukojant Dievo Motinai katedrai iki 75 procentų. Didesnėms privačių asmenų aukoms taikomas įprastas 66 proc. lengvatinis tarifas.

Prie katedros atkūrimo pasisiūlė prisidėti ir Latvijos įmonė „Groglass“, kuri yra moderniosiomis technologijomis pagrįsto stiklo, pasižyminčio mažu atspindžio koeficientu, gamybos lyderė Europoje. Šios bendrovės gaminamas stiklas jau dabar padeda apsaugoti milijonus meno kūrinių visame pasaulyje, įskaitant Paryžiaus Luvro muziejų. Muziejų vitrinos dažnai gaminamos iš vadinamojo „nematomo stiklo“, kuris leidžia aiškiai matyti meno kūrinius, taip pat apsaugo juos nuo žalingo saulės šviesos poveikio.

Laukiančio darbo mastą iliustruoja ir didžiausio Prancūzijoje ąžuolo medienos gamintojo pareikštas susirūpinimas dėl esamų atsargų, kurias būtų galima panaudoti sudegusio katedros stogo medinėms konstrukcijoms atkurti. Stogo konstrukcijai buvo panaudota apie 1300 ąžuolų. Anot gamintojo, reikės kelerių metų, kad būtų sukaupta pakankamai daug tokios kokybės ąžuolo rąstų.

Tuo tarpu gaisro nuniokotos Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros rektorius trečiadienį nurodė, kad šis daugybę turistų pritraukdavęs gotikos šedevras gali likti uždarytas iki šešerių metų. Vyskupas pridūrė, kad kol kas neaišku, kuo artimiausiu metu galėtų užsiimti 67 katedros darbuotojai.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra yra iškilusi vietoj senosios bazilikos, kuri, kaip ir daugelis kitų krikščionybės paminklų, buvo pastatyta galų-romėnų šventyklos vietoje. Įkūrus Paryžiaus vyskupiją, vyskupas Morisas de Siuli 1163 m. pradėjo statyti miesto katedrą. Statyba truko beveik 200 metų (katedra baigta 1345 m.).

Katedros ilgis − 130 m, plotis − 48 m, skliautų aukštis − 35 m, bokšto smailė − 90 m. Vienu metu joje gali tilpti apie 9 tūkst. maldininkų. Penkianavės katedros viduje yra 29 koplyčios, kuriose nemažai XVII−XVIII a. meno kūrinių. Ties skersine nava − 13 m skersmens langų vitražai. Šiaurinės pusės rozetė išlikusi iš XIII a. Centre esančią Dievo Motinos figūrą supa Senojo Testamento personažai. Pietinė rozetė, kurioje vaizduojamas angelų ir šventųjų apsuptas Kristus, restauruota XVIII a. Mediniai drožinėti klauptai − Liudviko XIII dovana katedrai. Katedros lobyne saugomi liturginiai indai, drabužiai, relikvijos (erškėčių vainikas, Šv. Kryžiaus dalelė, vinis).

1455 m. katedroje kanonizuota Žana d’Ark, o 1804 m. popiežius Pijus VII karūnavo Napoleoną Bonapartą pirmuoju Prancūzijos imperatoriumi.