Žarijų piliakalnio papėdėje – jaunimo šurmulys
Šeštadienį Ašmintos seniūnijoje, šalia Bagrėno k. esančiame Žarijų kaime, nuo pačio ryto skambėjo jaunatviški balsai ir pjovimo technikos garsai. Prie čia stūksančio Žarijų piliakalnio susirinko Tvarkos ir teisingumo jaunimo lygos Prienų skyriaus jaunimas.
Susirinkęs jaunimas tvarkė, valė piliakalnio papėdę bei patį piliakalnį. Šis renginys jau tradicinis. Jis susietas su balandžio 24 d. švenčiama Tarptautine jaunimo solidarumo diena. Ta proga jaunimas solidariai susirinko padirbėti ir bent šiek prisidėti prie istorijos atgaivindami istorinį piliakalnį ir jo apylinkes. Nors oro sąlygos pakišo koją ne vienam savaitgalį vykusiam renginiui, tačiau piliakalnis, rodos, pats prisišaukė aukščiausiojo pagalbos. Nors Prienuose, esančiuose vos už poros kilometrų, lietus pylė kaip iš kibiro, čia, Žarijų piliakalnio apylinkėse, neiškrito nė lašo. Nors iš po naktinio lietaus Prienų mieste daug kur telkšojo balos, prie piliakalnio buvo sausa. Netgi ant žolės iškritusi rytinė rasa išgaravo, kol susirinko jaunimas. Orų prognozės teigė, kad oras labai atšils, tačiau buvo vėsu. Tai irgi padėjo dirbti. Prieš metus jaunimui su trumpa apranga teko dirbti karštyje. Rankos buvo subraižytos rožynų bei kitų ūglių. Šiemet buvo galima apsirengti ir tvirtesne apranga, kuri apsaugojo ir nuo vėsaus oro, ir nuo darbo sąlygų.
Piliakalnis, kurį jaunimas ėmėsi tvarkyti, datuojamas 1-ojo tūkstantmečio pabaiga – 2-ojo pradžia. 1953-1971 metais atlikus archeologinius tyrinėjimus, piliakalnio papėdėje rasta senovės gyvenvietė, kurioje atkasti molio dirbiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Pastaraisiais metais vis bandoma šį istorijos paminklą apsaugoti nuo gamtos, ardančios ir viršukalnę, ir papėdes. Tačiau piliakalnio priežiūra turi būti aktyvi ir dažnesnė. Jaunuoliai, susirinkę šiemet, pastebėjo, kad daug krūmų, laukinės rožės vėl iškilę tose pačiose vietose, kur pernai buvo išlieta daug prakaito. Žinoma, galima pasidžiaugti, darbas ėjosi lengviau, per metus jų nepridygo tiek daug, ūgliai dar silpnesni.
Iš peties pasidarbavusiam jaunimui piliakalnis padovanojo nuostabų reginį. Kol aplinkui esantys medžiai nepasipuošė lapų laja, nuo aukšto piliakalnio atsiveria platus Nemuno kilpos vaizdas, nuo jo matosi ir Prienų Brolių Greimų tiltas. Nors pagal piliakalnių išsaugojimo ir priežiūros taisykles piliakalniai turi būti nuolat „pliki“, tačiau paminklosaugos skyriui stokojant lėšų, šie darbai nėra atliekami. Tenka ieškotis iniciatyvių darbininkų arba rėmėjų. Piliakalniai yra saugomos teritorijos, komercijos vykdyti čia nepavyks, todėl belieka laukti ir tikėtis, kad aplinkos tvarkymo darbus atliks savanoriai.
Jaunimas parodė didelę kantrybę, drąsiai laipiojo stačiais šlaitais, per gausius krūmynus. Jų dėka, šių krūmynų iki vakaro nebeliko. Piliakalnis jau neatrodo kaip žolėmis bei krūmais apaugęs kalnas ar tiesiog eilinis miško šlaitas. Piliakalnio forma dabar vėl mena apie čia prieš 1000 metų gyvenusius protėvius, apie kovas ir kūrybą.
Šiemet, kaip ir prieš metus, jaunimui pagelbėti sutiko Prienų miškų urėdija. Urėdas Robertas Judickas labai vertina jaunimo iniciatyvas bei norą pagelbėti ne tik istorijai, bet ir gamtai. Laukinės rožės ir krūmokšniai užgožia medžių ūglius, ardo dirvožemį. Iš urėdijos gauta papildoma technika žymiai paspartino darbus. Kol vaikinai pjovė, merginos vos spėjo rinkti ir krauti į krūvas nupjautas šakeles. Savo globojamą jaunimą ir šioje akcijoje parėmė Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius.
Po darbų prisėdę ir užkandę jaunuoliai skirstėsi gerai nusiteikę, linksmi, pavargę, planuodami ateities darbus. Statūs piliakalnio šlaitai jaunimo neįveikė, tačiau neginčijamai nuvargino.
Mantvydas Prekevičius
