home Birštone Birštone – 15-oji religinio meno paroda „Gloria Deo“

Birštone – 15-oji religinio meno paroda „Gloria Deo“

Religinio meno paroda „Gloria Deo“, atkurta 1994 metais, tęsia katalikų dailininkų grupinių parodų tradiciją. 2018 m. parodoje dalyvauja net 54 dailininkai. Parodojeeksponuojami 86 darbai: 3 ikonos, 37 tapybos darbai ir 21 skulptūra. Parodos lankytojai gali išvysti juvelyrikos, tekstilės, grafikos, vitražo, stiklo darbų, fotografijų.

 

Parodos aktualumą pabrėžia keletas darbų, sukurtų atliepiant į 2017–2018 metų aktualijas: arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimą palaimintuoju (dailininkai Dovilė Sabaliauskienė, Paulius Juška) ir tai, kad šie metai – Trakų Dievo Motinos metai (Jolantos Sereikaitės ikona). Šie darbai buvo sukurti Lietuvos žmonių ir Bažnyčios užsakymu. Dailininkė D. Sabaliauskienė ikonoje pirmą kartą palaimintąjį Teofilių vaizduoja esantį garbėje. Ikonoje atsispindi ne kankinioveidas, bet šventasis Dievo garbintojas, pasipuošęs iškiliausiais liturginiais rūbais. Jis yra jau arti Dievo, visu gyvenimu jį Žemėje šlovinęs tiesa ir kantria ištikimybe, o mes, žvelgdami į V. Gaidamavičiūtėsdarbą „Dievo avinėliai“ turime viltį, jog kažkada pasieksime šviesųjį Amžinybės uostą.

T. Balčiūnaitės Akmens kaimo Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčiai sukurti liūdintys angelai skatina susimąstyti apie skausmingą Išganytojo kančią. Penkiose ekspozicijų salėse centrinė vieta skiriama Jėzaus Kristaus asmeniui. Žiūrovą jaudina Jėzaus veidas iš Tomo Stambrausko, Artūro Janicko, Mindaugo Jakučionio, Juozo Gecevičiaus skulptūrų, Vytauto Lagunavičiaus, Rimos Gaižauskaitės, Gintauto Survilos sukurtų atvaizdų. Kryžiaus temą vykusiai išryškina tekstilininkė D. Brogienė. Apie žmogų, jo kryžkelės patirtį prabyla Laimos Bazienės keramika, Kristinos Daliūntės ofortas „Išpažintis“, Beno Narbuto „Konfrontacija“, „Atgaila“.

Eksponuojama keletas darbų ir šv. Kalėdų tema. Kaunietis menininkas A. Teresius pateikia Kristaus gimimo sceną, sukūręs skulptūras iš seno, daugiau kaip devynių šimtų metų senumo ąžuolo. Skulptūros vaizduoja tik Motiną, Kūdikėlį ir tris angelus. Apibendrintų formų skulptūros atkreipia dėmesį į pačią siužeto esmę. T. Janova keramikos darbe „Šeima“ atskleidžia Šventosios šeimos vienybę, G. Zokaitis savo tapybos darbu „Madona su Kūdikiu“ kviečia apmąstyti dieviškosios motinystės temą ir sutikimo su Dievo valia prasmingumą.

Apie Dievo ilgesį primena grafikė Albina Žiupsnytė. Ji pasitelkia subtilius lietuvio sielai artimus apsnigtų laukų, plaukiančių rugių vaizdinius.Skulptorės Astos Vasiliauskaitėsi šraiškingos marmure sustingę rankos primena maldos laiką, o apie formas kalba Mindaugo Pauliuko tapybos darbas „Adoracija“, Jurgitos Erminaitės juvelyrikos darbas „Rožinis“.

Tapytoja Marija Rastenienė atveria maldoje panirusio žmogaus nuotaiką „Nuolankumas“. Piligrimo kelionę vaizduoja R. Balinsko tapybos darbas „Per pusnynus“, J. Gecevičiaus skulptūra „Šv. Pranciškus“, anoniminio skulptoriaus sukurtos šv. Dominyko ir šv. Jokūbo skulptūros. Šis autorius kaip tikras viduramžių religinio meno kūrėjas nepristato savo tapatybės vardan švento siužeto iškėlimo.

Dvasinės būtybės arba angelai parodoje eksponuojamuose darbuose vaizduojami įvairiomis technikomis: J. Kildušienės porceliano plaketėje ir J. Petruškevičienės siuvinėjimu odoje, D. Baliukevičienės medžio skulptūroje.

Menininkų darbuose subtiliai ir dekoratyviai perteikiamas dvasinio pasaulio trapumas. Grafikės T. Balčiūnaitės verkiantys įspūdingo dydžio ir gelsvomis garbanomis angelai ragina susimąstyti, ko liūdi angelai… Tapytoja E. Taločkienė drobėje vaizduoja Rytų išminčius, nusilenkiančius Išganytojui. Keramikas I. Kazlauskas savo darbe irgi pasitelkia trijų svečių siužetą. V. Gaidamavičiūtės tapybos darbas „Debesų avinėliai“ primena žmogaus laukiančią perspektyvą – vienybę su Viešpačiu amžinybėje.

Ši paroda kviečia išgyventi Kristaus gimimo šventę prasmingai, ieškoti tyresnio žvilgsnio link antgamtinės tikrovės, nes Dievą sutinkame kiekviename žmoguje, nes, anot popiežiaus Pranciškaus, Jėzaus atvaizdas yra įspaustas kaip antspaudas kiekvieno žmogaus širdyje.

Birštono dekanas mons. Jonas Dalinevičius sveikindamas menininkus sakė: „Šios parodos esmė yra DEO GRATIAS – išvertusr eiškia „siunčiame Tau, Dieve, padėką“. Jūs, dailininkai, kuriantys religinį meną, esate šalia pranašo Jono Krikštytojo, liudijate tikėjimą, savitu būdu užfiksuojate savitą tikėjimo dovaną.Tai vidinio pasaulio suvokimo išraiška. Jūs tikėjimo formą įkūnijate skulptūroje ar paveiksle. Tai yra didelė Dievo dovana ne tik jums, bet ypač tiems, kurie žvelgs į jūsų darbus. Galbūt daugelis pasisems tikėjimo tvirtumo, gal jie bus priemonė ar būdas kelionėje į Dievą. Dėkoju už jūsų darbus. Prašau liudyti savo darbais tikėjimą kaip Jonas Krikštytojas. Nuoširdžiai jums ačiū. Te Dievas jums atlygina vidiniu džiaugsmu, įvertinimu, pojūčiais, kuriuos jūs gaunate savo darbus kurdami ir perduodami savo matymą kitiems. Laukiame šv.Kalėdų šventės, o jūsų darbų pristatymas yra Kristaus Gimimo laukimo ženklas, ta tikroji žinia, kurią ir skelbia jūsų darbai.“

 

Birštono sakralinio muziejaus informacija

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close