Subrendo laikas dialogui
Balandžio 24 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre įvyko Prienų rajono savivaldybės vadovų inicijuotas susitikimas su vietos verslininkais. Susitikime dalyvavo ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis, generalinis direktorius Vytautas Šileikis, Verslo plėtros skyriaus vadovė Vera Mileikienė, Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Audronė Jankuvienė.
Į susitikimą su verslininkais atvyko Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas, mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė, savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius, Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjas Henrikas Vepštas, Prienų „Sodros“ vyr. specialistas Saulius Rasimas, Prienų rajono VVG koordinatorė konsultantė Vaida Jančiauskienė, „Swedbanko“ Prienų skyriaus vadovas Gintautas Bartulis.
Pasveikinęs susirinkusius verslininkus ir svečius, vienas iš susitikimo iniciatorių mero patarėjas Raimundas Markūnas iškart iškėlė ir pirmą problemą. Pasirodo, sukviesti verslininkus į vieną ratą nėra taip paprasta, nes savivaldybė neturi visų kontaktų. Nepaisant to, susitikime dalyvavęs verslininkų būrys nebuvo toks mažas.
Iniciatyvos surengti rajono vadovų ir verslo atstovų susitikimą pasikalbėti abiem pusėms rūpimais klausimais kilo ne prieš dieną ar savaitę. Rajono meras Vytas Bujanauskas prasitarė dar anksčiau svarstęs mintį sudaryti patarėjų grupę iš visų sričių specialistų – verslininkų, rajono vadovų, visuomenininkų. Ji analizuotų aktualias problemas ir ieškotų būdų, kaip gražinti rajoną ir plėtoti verslą. Esą tam galimybę užkirto teisinės kliūtys. Dabar jų, atrodo, nebeliko, o meras vylėsi, jog ši galimybė – susitikti su verslininkais, sužinoti jų problemas, išsakyti savo požiūrį ir mėginti ieškoti bendrų sprendimų – tai bendradarbiavimo pradžia. Juolab, kad su kiekviena diena atsiranda vis naujų problemų, bet ne visas jas, pasak mero, savivaldybė gali išspręsti dėl įvairių teisinių apribojimų.
Pasidžiaugti ypatingu verslo įmonių rėmimu negalima
Prienų rajonas nėra didelis, nėra labai stambių pramonės įmonių, tačiau yra beveik 300 akcinių bendrovių, apie 400 stambesnių ir smulkesnių uždarųjų akcinių bendrovių. Savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė, kuri vadovauja Smulkaus ir vidutinio verslo bei Saugaus eismo komisijoms, susitikimo dalyvius supažindino su Smulkaus ir vidutinio verslo komisijos darbu, uždaviniais, kuriuos mėginama spręsti per Verslo rėmimo programą.
Verslo rėmimo programai, finansuojamai iš savivaldybės biudžeto, 2012 m. buvo skirta 5 000 Lt. Nors ir skurdus programos fondas, jo parama palengvino keleto smulkių verslininkų būtį. Parama pasinaudojo 6 verslo subjektai įmonių steigimo, naujų darbo vietų kūrimo išlaidoms kompensuoti ir daliniam banko palūkanų kompensavimui. Šiais metais komisija jau posėdžiavo du kartus, tačiau paraiškų paramai gauti svarstyti neteko, todėl vicemerė L. Jakinevičienė kvietė verslininkus būti aktyvesnius. Dėl paramos ji patarė kreiptis į Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyr. specialistę Linutę Mikušauskienę. Ši verslo programa, nors menka, bet pradedantiems, smulkiems verslininkams gali nors šiek tiek padėti, gaunant paramą informacinių reklaminių leidinių išlaidų kompensavimui, dalyvavimui parodose, konkursuose, šventėse, mokymams, ar tapti simboliniu startu registruojantiems naują įmonę.
Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius pateikė keletą informacijų, susijusių su savivaldybės sprendimais. Praėjusiais metais savivaldybė pradėjo dalyvauti regiono plėtros agentūros organizuojamame projekte, kuris turėtų skatinti smulkų ir vidutinį verslą, spręsti konkurencingumo klausimus. Administracijos direktorius ragino jame dalyvauti rajono verslininkus ir dėkojo tiems, kurie atsiliepė į kvietimą, jau dalyvavo tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo konferencijoje Kaliningrade ir turėjo galimybę užmegzti ryšius su Kaliningrado bei Lenkijos verslininkais. „Jeigu palygintumėm ūkininkus su verslininkais, tai žvelgdami į rėmimo programą ūkininkams, kurie priekaištauja dėl per mažų programos lėšų, neturėtume pamiršti, kad savivaldybė dalyvauja dideliuose melioracijos, rajono kelių tvarkymo projektuose, kurie siekia ne vieną milijoną. Bendri darbai, kalbant apie žemės sklypų formavimą, nuosavybės teisių atkūrimą, tiesiogiai vienos ar kitos įmonės nepaliečia, bet bendra nauda rajonui ir verslui jaučiama. Verslininkams yra galimybė jungtis prie amatų rūmų, yra galimybė burtis patiems vietoje ir kurti bendrus strateginius tikslus“, – kalbėjo administracijos direktorius.
Priimdamas kai kurias susitikimo dalyvių pastabas apie vykdomus projektus, viešuosius pirkimus, A. Marcinkevičius teigė, jog viešieji pirkimai yra apibrėžti įstatymo, kurio savivaldybė turi laikytis. Pasak jo, kažkam apmaudu, kad vienu ar kitu centu pralaimi konkursus, bet yra nemažai pavyzdžių, kuomet įmonės, nelaimėjusios konkurso, sėkmingai dirba subrangovais. „Mano asmeninis tikslas – susikaupti ir susikoncentruoti ties tais strateginiais tikslais ir klausimais, kuriuose mes visi galime klysti gal iš nežinojimo, gal kai kuriose vietose ir dėl kompetencijos trūkumo“, – pripažino administracijos vadovas, pritardamas UAB „Hidrosta“ vadovo Valdo Paulausko minčiai susikoncentruoti ties verslo atstovų susivienijimo ir verslo struktūros, kuri bendradarbiautų su savivaldybe, sukūrimu.
Verslininkų nepatiklumas ir padrąsinimai iš šalies
UAB „Terrina“ vadovas Jonas Vosylius suabejojo valdžios gerais tikslais, o pamatęs Pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovus, pamanė, jog verslininkus norima suburti ir „pakišti“ po pramoninkų organizacijos sparnu.
Rajono savivaldybės vadovams teko išgirsti kritikos dėl skurdžios Verslo rėmimo programos, verslo nepalaikymo bei atsakyti į verslininkų klausimus apie valdžios poziciją dėl didžiųjų prekybos centrų įsikūrimo Prienuose. Esą pavyzdys Birštone, kur įsikūręs „Norfos“ prekybos centras turėjo įtakos vietos verslininkams, arba Kaune, kur „Akropolis“ „numarino“ smulkųjį verslą Laisvės alėjoje, rodo, kad tokių centrų vieta – ne mieste, o užmiestyje. „Didieji prekybos centrai – ne į naudą miestui. Jie „susiurbia“ pinigus iš mažos vietovės ir išveža. Tie pinigai, kurie cirkuliuoja vietoje, turi atnešti miestui naudą“, – buvo įsitikinęs verslininkas iš Birštono, teigęs, jog ketina investuoti bemaž milijoną litų į verslą, tačiau nesulaukia valdžios palaikymo.
Savivaldybės vadovai paaiškino, kad leidimus statyti du prekybos centrus Prienuose (vienas jų turėtų įsikurti prie degalinės kitoje Nemuno pusėje, kitas – po Autobusų stoties rekonstrukcijos) išdavė ne šios kadencijos valdantieji. Kita vertus, prekybos centrai, esantys Prienų mieste, neužgožia tų verslų, kurių atstovai ieško alternatyvų, o juos iškėlus už miesto, nepatogumų kiltų daugeliui, o ypač senyvo amžiaus gyventojams.
Transporto įmonių vadovams rūpėjo Saugaus eismo komisijos sprendimai, susiję su sunkiasvorio transporto judėjimo apribojimu Revuonos gatve. Komisija pastaruoju metu yra apribojusi tokių leidimų išdavimą. Nedaugžodžiaudamas meras V. Bujanauskas patikino, jog visos įstaigos, kurios yra registruotos Prienuose, ir toliau gaus leidimus sunkiasvorio transporto judėjimui Revuonos gatve. Dėl leidimų išdavimo mero pavaduotoja L. Jakinevičienė verslininkams patarė kreiptis tiesiogiai į Saugaus eismo komisiją.
Linkėjo kurti dialogą su vietos valdžia
Susitikime su Prienų rajono verslininkais dalyvavusio Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Vytauto Šileikio teigimu, rūmų užsakymu atlikto gyventojų gyvenimo kokybės tyrimo rezultatai parodė, kad Prienų rajono savivaldybė yra paskutinėje grupėje, t. y. 46 vietoje iš 59 savivaldybių. „Tai prasčiausia situacija, kur visi trys gyvenimo kokybės indeksai (objektyvios materialinės gyventojų gyvenimo kokybės sąlygos, objektyvi socialinė emocinė gyvenimo kokybė, įvairių asmeninių įgūdžių ir gebėjimų įvertinimas) yra žemesni už Lietuvos vidurkį“, – sakė V. Šileikis. Anot jo, sėkmingose savivaldybėse verslininkai su savivaldybės atstovais susėda ir pirmiausia iškelia, kas kokią turi viziją, tikslus, uždavinius, ir sprendžia, ar pasiruošę tuos tikslus pasiekti kartu. „Skandinavijoje bendruomeniškumas ypač stiprus, ir visi gražūs miesteliai sutvarkyti vietos gyventojų ir vietos verslininkų jėgomis, jokia federalinė valdžia jiems ypatingos paramos nesuteikia. Jie patys nusprendžia ir patys randa būdus, kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę – veikdami išvien, kartu, o ne rodydami pirštais: čia – mes, čia – jūs“, – teigė svečias. Pasak jo, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai jau 14 metų nuo jų įkūrimo padeda verslininkams konsoliduotis patiems, kad jie galėtų vesti kvalifikuotą dialogą su vietos valdžia.
Generalinio direktoriaus paaiškinimu, santykis tarp smulkaus ir stambaus verslo reikalauja suvokimo ir žinių, kokie turi būti prioritetai. Anot jo, investuotojas ateina ten, kur yra vartotojas, todėl būtina užtikrinti trauką, kad į rajoną ateitų kapitalas, žmonės, ir surasti formą traukai sukurti. „O smulkiam verslui reikalingas inkubacinis periodas (pašiltintos sąlygos), kad jis įsibėgėtų. Todėl savivaldybei reikia rasti resursų, kaip paskatinti smulkųjį verslą, kad jis per dvejus trejus metus užsiaugintų raumenis ir įleistų šaknis į šią vietą. Tada jis kurs darbo vietas ir trauką“, – kalbėdamas apie verslo ir valdžios santykius V. Šileikis neagitavo verslininkų būtinai tuoj pat jungtis prie rūmų, tačiau ragino konstruktyviam dialogui ir apsisprendimui.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis sveikino valdžios ir verslo struktūrų iniciatyvą surengti viešą forumą. Apie 15 metų turintis metalo apdirbimo įmonę B. Žemaitis tik pernai pasinaudojo pirma valstybės pinigine parama moksliniams tyrimams, o iki to laiko vystė verslą be paramos. Prezidento nuomone, po 20 nepriklausomybės metų verslas pagaliau pribrendo kalbėtis su valdžia, o ši su verslu. Gerieji pavyzdžiai – Jonavos rajono savivaldybė, kur vietos verslininkų iniciatyva įkurta Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė, Šakiuose įkurtas verslo klubas. Abiejose savivaldybėse vyksta glaudus verslo ir valdžios dialogas, kurio tikslas – generuoti savivaldybėje pridedamąją vertę , t. y. pinigus. Prezidentas kvietė verslininkus nebijoti diskutuoti, nes, anot jo, grėsmės smulkaus verslo laukia iš visų pusių. Tai ir savivaldybių biudžetų mažėjimas, lėšų mažėjimas, emigracija, kuri po 10-20 metų ypač skaudžiai atsilieps. „Dialogas reikalingas išspręsti kartu problemas ir bendrai kurti strategines vizijas. Politikams šiandien reikalingi verslininkai. Vakarų pasaulis tai seniai suprato. Jūsų šiandienos tikslas turi būti ne „pasibėdavoti“ konkrečiais klausimais, o sukurti verslininkų kartu su politikais branduolį – tai būtų didelis šuolis“, – B. Žemaitis palinkėjo Prienuose susiburti verslininkų branduoliui, aplink kurį burtųsi kiti verslininkai ir surastų dialogą su valdžia. Svarstantiems tapti ar ne Prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariu (tarp jų yra jau 6 rajono verslininkai), buvo padalinta informacinė medžiaga, papasakota apie mokymus, kuriuose yra galimybė pagilinti savo žinias ir įgyti patirties, apie organizacijos paramą ir pagalbą verslo kūrimo bei kitais verslininkams svarbiausiais klausimais.
Gerąja patirtimi pasidalino ir savivaldybės iniciatyvą suburti verslininkus sveikino šalia Šilavoto įsikūrusios kruopų gamybos ir perdirbimo įmonės „Ekofrisa“ vadovė Lina Padvaiskienė, UAB „Wilara“ direktorius Gediminas Olsevičius. Apie rajono savivaldybės Vietos veiklos grupės vietos plėtros 2009-2014 m. strategijos įgyvendinimą ir LEADER metodo įgyvendinimo 2014-2020 m. galimybes kalbėjo ir dalyvauti projektuose verslininkus ragino VVG koordinatorė konsultantė Vaida Jančiauskienė. Naujiena ta, kad naujajame periode Lietuvos VVG numato perspektyvą įgyvendinti daugiafondes strategijas, į kurias būtų įtrauktos lėšos iš įvairių ES struktūrinių fondų programų. Daugiafondės VVG strategijos pakeistų pavadinimą į BIVP (bendruomenių inicijuota vietos plėtra), o galimybės paramai kaimo vietovėse išsiplėstų nuo ne žemės ūkio veiklos (tradicinių amatų puoselėjimo), paramos verslo kūrimui ir plėtrai iki kaimo turizmo veiklos skatinimo.
„Verslininkai nepažįsta vieni kitų. Ir tai yra paskata burtis, bendrauti ir įkurti tarybą“, – teigė daug taiklių pastebėjimų susitikimo metu išsakęs ilgametis UAB „Hidrosta“ vadovas V. Paulauskas. Jis pasisiūlė iki pirmo verslininkų susirinkimo prisiimti laikinojo lyderio vaidmenį – tapti kontaktiniu asmeniu, kuris sukvies rajono verslininkus aptarti tarybos įkūrimo sąlygų. G. Olsevičiaus nuomone, svarbu, kad šiame verslininkų klube ar taryboje būtų ne tik verslo veteranai, bet ir jauni verslininkai, turintys savo viziją.
Roma Sinkevičiūtė
