home Aktualijos, Kultūra Į Lietuvą, po 4 metų pertraukos, vėl grįžta Lietuvos Dainų šventė

Į Lietuvą, po 4 metų pertraukos, vėl grįžta Lietuvos Dainų šventė

Jau birželio 30-ąją, šeštadienį, Kauno Dainų slėnyje prasidės Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos“ pirmoji diena – Dainų diena.

Pirmas Dainų šventės renginys tradiciškai vyksta Kaune – pagerbiamas miestas, kuriame 1924 m. pirmą kartą buvo surengta Dainų diena. Istorinėje vietoje – Kauno Dainų slėnyje į vieną milžinišką chorą susijungs per 1500 dainininkų ir šokėjų.

Pirmoji Dainų šventė surengta 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Kaune, Parodų aikštėje. Tuomet ji buvo vadinama „Dainų diena“. Joje dalyvavo 86 chorai (apie 3000 dainininkų). 1928 m. liepos 1 d. Kaune surengta antroji Lietuvos dainų šventė. Joje dalyvavo jau apie 6000 dainininkų. Vėliau šventės rengtos jas skiriant įvairioms progoms, atsirado bei išpopuliarėjo atskiros moksleivių dainų bei sporto šventės. Po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m., surengtoje pirmoje Dainų šventėje dalyvavo 188 chorai (11 778 dainininkai). Na, o nuo 1950 m. respublikinės dainų šventės reguliariai rengtos kas penkeri metai. 1985 m. pasiektas Dainų šventės dalyvių rekordas – 38 856 meno mėgėjai.

Naujas Dainų šventės etapas prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 1990 m. XIII Lietuvos dainų šventė pavadinta tautine. Blokados sąlygomis daugelis lietuvių išeivijos meno mėgėjų ansamblių negalėjo atvykti, nebuvo rengiami kolektyvų konkursai. Tradicinę šventės struktūrą papildė Tautinis vakaras (vėliau – Folkloro diena). Šventėje dalyvavo arti 33 tūkst. dalyvių. Nuo 1990 m. Dainų šventė pradėta rengti ne kas penkeri, o kas ketveri metai. Savo tradicijas išlaikė ir Moksleivių dainų šventė. 2009 m. surengta didinga XVIII Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė „Amžių sutartinė“ subūrė per 40 tūkst. dalyvių (1570 kolektyvų).

Šiemet, liepos 1 d. 12 val.,Vilniuje vyks oficialus Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos“ atidarymas. Po jo prasidės Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“. Tai pirmasis renginys nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai vienu metu vienoje vietoje susirinkusios lietuvių bendruomenės iš įvairių pasaulio kraštų bei valstybių Lietuvos visuomenei pristato savo daugiametę lietuvybės puoselėjimo veiklą. 21 val. šventės atidarymui skirtas renginys vyks Vingio parko estradoje.

Liepos 2 d. 14 val. vyks Vaikų tradicinių amatų miestelio prie Valdovų rūmų atidarymas. Tęsiant praėjusioje šventėje pradėtą iniciatyvą, prie Lietuvos valdovų rūmų bus įkurtas tradicinių amatų miestelis, kuriame apsilankiusieji, ypač vaikai ir šeimos, pamatys, kaip gimsta senieji lietuvių amatai, ir, svarbiausia, turės galimybę prisiliesti prie medžiagos, įrankio bei pasimokyti šį tą nudirbti patys. Na, o 16 val. vyks liaudies meno parodos „Gyvos jungtys“ atidarymas Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje. Parodoje bus galima pamatyti apie 500 meistrų darbus.

Liepos 3 d. 10–22 val. vyks Folkloro diena „Didžių žmonių žemė“ Bernardinų sode, pilių teritorijoje, Katedros aikštėje. Joje susivienys apie 6000 folkloro ansamblių dalyvių, meistrų, kitų tradicijų tęsėjų iš visų Lietuvos kraštų, taip pat iš Prienų krašto. Joje dalyvaus Prienų kultūros ir laisvalaikio centro (KLC) Ašmintos laisvalaikio salės folkloro grupė „Ošvenčia“ (vad. Rima Vilkienė), Prienų KLC folkloro ansamblis „Gija“ (vad. Dalė Zagurskienė), Prienų KLC Pakuonio laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Obelėlė“ (vad. Renata Žibienė), Prienų KLC Šilavoto laisvalaikio salės folkloro grupė „Akacija“(vad. Saulė Blėdienė), Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Dūmė“ (vad. Dalė Zagurskienė), Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jieznelė“ (vad. Ingrida Valentienė), Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Stakliškės“ (vad. Vida Beliukevičienė), Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Pasaga“ (vad. Jadvyga Beikauskienė), Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Kankliukai“ (vad. Vilma Pučkienė) ir Birštono kultūros centro folkloro ansamblis „Raskila“ (vad. Algirdas Seniūnas ir Roma Ruočkienė).

18 val. visus džiugins ir stebins kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“ Šv. Jonų bažnyčioje, kurioje skambės ir Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ kanklės. Kanklių muzikos koncertas „Skambėkite, kanklės“ jau šeštą kartą suvienys per 800 Lietuvos kanklininkų, tarp jų ir Skriaudžių ansamblį „Kanklės“ (vad. Elena Sakavičiūtė-Pečiulaitienė).

Po kanklių koncerto, 20 val. prasidės vokalinių ansamblių koncertas „Dėl žalio ąžuolyno“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Renginyje dalyvaus geriausi šalies vokaliniai ansambliai kartu su Prienų „Žiburio“ gimnazijos vaikinų vokaliniu ansambliu (vad. Roma Ruočkienė).

Liepos 4 d. 13–21 val. vyks Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“ senamiestyje, Bernardinų sode bei Katedros aikštėje. Teatro dieną Bernardinų sodo scenose, Katedros aikštėje vaikų ir jaunimo teatrai pristatys poetines kompozicijas „Lietuva, Tėvyne mūsų“, lėlių teatrai vaidins Vydūno dramas arba spektaklius pagal jo kūrybą. Vinco Kudirkos ir Simono Daukanto aikštėse, Vilniaus universiteto kiemeliuose, prie Karaliaus Mindaugo paminklo suaugusiųjų mėgėjų teatrai parodys originalius publicistinius vaidinimus, kurių pagrindinis veikėjas bus Vydūnas. Renginį vainikuos vaikų teatrų pasirodymai Katedros aikštės scenoje ir teatralizuotas Gedimino kalno apjuosimas rankomis bei kopimas į jį giedoti Vydūno giesmę „Lietuva, brangi šalele“. Teatro dienoje dalyvaus ir Prienų KLC Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatras (vad. Alma Vaišnienė), Prienų KLC mėgėjų teatras (vad. Alma Vaišnienė), Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro mėgėjų teatras „Žaltvykslė“ (vad. Angelė Jaruševičienė), Birštono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras (vad. Rimantas Jacunskas) bei Birštono vienkiemio teatras (vad. Beata Klimavičienė).

22 val. visų laukia Ansamblių vakaras „Tėvyne mūsų“ Kalnų parke. Jame dalyvaus apie keturi tūkstančiai koncerto dalyvių – dainų ir šokių ansambliai, liaudies instrumentų ansambliai bei orkestrai, liaudiškos muzikos kapelos, folkloro dainininkai ir solistai instrumentalistai. Jame dalyvaus ir Birštono kultūros centro liaudiška kapela „Lendrūnas“ (vad. Algimantas Jazbutis).

Liepos 5 d. 13 ir 21 val. laukia vienas iš labiausiai kvapą gniaužiančių renginių – Šokių diena „Saulės rato ritimai“ Lietuvos futbolo federacijos stadione. Šių metų Šokių dienos temine jungtimi pasirinktas Saulės įvaizdis. Aušra, ryto brėkšmas saulei kylant asocijuojasi su tamsos atsitraukimu, šviesos pergale prieš tamsą, gyvybės – prieš sąstingį, garsų – prieš tylą. Būdama nuolatinė gyvenimo palydovė, Saulė tapo šviesos, vilties, gėrio ir gyvybingumo simboliu. Aštuonių tūkstančių šventės dalyvių finalinė kompozicija vizualizuos tautos atsparumą, gyvybingumą, norą eiti pažangos ir atsinaujinimo keliu, įveikti kasdienius iššūkius kartu. Eiti į šviesą visiems kaip šeima… vardan tos Lietuvos. Joje dalyvaus ir Prienų KLC pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (vad. Ligita Gediminienė), Prienų KLC vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Trapukas“ (vad. Džordanas Jogimantas Aksenavičius), Prienų rajono bendruomenės „Balbieriškis“ vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ringis“ (vad. Raimundas Markūnas), Birštono kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių grupė „Aguonėlė“ (vad. Virginija Bankauskienė), Birštono kultūros centro jaunuolių liaudiškų šokių grupė „Kupolė“ (vad. Birutė Brazdžiūtė) bei Birštono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Jievaras“ (vad. Virginija Bankauskienė).

Tarp Šokių dienos renginių 18 val. vyks pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“ Vilniaus pramogų arenoje. Dauguma koncerto kūrinių – sukurti šventei. Juos atliks trombonų, būgnininkų, saksofonininkų grupės, vaikų, jaunimo, studentų, profesionalūs kariniai orkestrai.

Liepos 6 d. 14 val. vyks tradicinės šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką. Išpuošta istorinės Lietuvos praeities, valstybingumo, didžiųjų šių dienų laimėjimų – valstybės atkūrimo ir kūrimo visos Lietuvos visuomenės, miestų ir regionų jėgomis – ženklais, dainuojanti ir šokanti gyva žmonių juosta iš Katedros aikštės nusidrieks iki Vingio parko, kuriame vyks svarbiausias baigiamasis šventės renginys – Dainų diena. 17 val. prasidės ir pati Dainų diena „Vienybė težydi“ Vingio parko estradoje. Joje dalyvaus per 12 tūkstančių dainininkų, tarp jų ir Prienų „Žiburio“ gimnazijos jaunimo mišrus choras (vad. Roma Ruočkienė), Prienų KLC choras „Šilas“ (vad. Aldona Šyvokienė), Prienų meno mokyklos jaunių choras (vad. Reda Černiauskienė) bei Birštono kultūros centro moterų choras „Aušrinė“ (vad. Aldona Armonienė).Trijų dalių Dainų dienos programa pamažu išskleis pagrindines mūsų himno idėjas, tačiau svarbiausia bus visų – Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių lietuvių – drauge giedama „Tautiška giesmė“.


 

Karolina Arlauskaitė

Prieš porą metų jau teko dalyvauti Lietuvos moksleivių dainų šventėje ir ji mano mintyse iki šiol. Įsimintiniausios pirmiausia visos repeticijos – jose pamatai daug įvairių specialybių žmonių, kurie stengiasi, kad viskas praeitų sėkmingai. Neapsakomas jausmas apima, kai vyksta pagrindinis pasirodymas, o tu esi toje tūkstančių žmonių minioje, kurie savo lūpomis taria lygiai tą patį ką ir tu. Žinoma, tūkstančiai kartu dainuojančių ar šokančių žmonių ne tik dirba, bet ir bendrauja, todėl šventė įsiminė ir pažintimis su daugybe įvairiausių žmonių.

Artėjančios Dainų šventės labai laukiu, noriu ir vėl patirti tą gerą jausmą stovint tarp tūkstančių bendraminčių.

Man patinka įvairūs koncertai, šventės, vaidinimai ir, manau, kad Dainų šventė labai reikalinga šiuolaikinėje Lietuvoje, nes ji suvienija žmones.


Rūta Bekešienė

Mano laisvalaikis – tai mano dainos, mano muzika... Neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų, todėl jau esu dalyvavusi ir dainų šventėse. Jose pirmas labai šaunus dalykas būna bendros repeticijos: rodos, visi atvažiuoja mokėdami,bet kai susijungia šimtai chorų – sunku iš pradžių „suskambėti“ kartu. Taigi, būna labai malonu, kai įdėjus darbo gimsta bendra daina, bendras sąskambis. Tai prilygsta mažam stebuklui, kuriam vadovauja patys žymiausi chorvedžiai. Geras jausmas girdėti savo balsą tūkstantinėje dainuojančiųjų minioje!

Negalima nepaminėti ir šventinės eisenos nuo Katedros aikštės iki Vingio parko. Nėra puikesnio jausmo už tą, kai matai aplinkui vien tik besišypsančius veidus, besisveikinančius žmones. O kaip smagu, kai išgirsti šaukiant –VALIO PRIENAMS! O dar ir pažįstamų veidų išvysti... Malonumas. Taigi, be eisenos neįsivaizduoju šitos šventės. Net dažnai prausiantis lietutis niekad nesugadina geros nuotaikos, o kur dar dainos visą kelią...

Na ir pagaliau pati šventė – jausmas nenusakomas žodžiais... Tiesiog širdis dainuoja, jau nekalbant apie pačias dainas... O kur dar šventės finalai su visomis visiems žinomomis dainomis: „Lietuva brangi“, „Kur giria žaliuoja“... Ach, šiurpuliukai kūnu eina ir jautiesi kaip transo būsenoj! Dar sunkiai apsakomas žodžiais, nerealus jausmas yra „Tautiškos giesmės“ giedojimas su tūkstančiais. Tada tikrai pasijuntu esanti tikra lietuvė... iki kaulų smegenų...

Mano nuomone, dainų šventės yra didžiulis vientisas GĖRIS.

Ko gero, patys stipriausi ir ilgiausiai išlikę prisiminimai dar iš mokyklinių laikų... Tiesa, tada ne dainavau, o šokau. Šokių dienos koncertai būdavo du... Smagumas neišpasakytas. Nors ne kartą teko šokti lietaus permerktais rūbais, bet nuotaika visada būdavo puikia. Beje, lietus – dažnas dainų švenčių palydovas. Gal tai tiesiog palaiminimas... iš dangaus...

Šiemet vėl su Prienų krašto choristais keliausiu į Lietuvos dainų šventę. Dainų šventėse noriu dalyvauti ir dėl to sunkiai žodžiais nusakomo jausmo – vienybės, artumo, nuoširdumo... Gal tik Sąjūdžio laikais jausdavau tokią vienybę, jokio pykčio vienas kitam, jokio priešiškumo. Galėtų būti amžina Dainų šventė!

O šventės visada reikalingos. Žmogus ne vien duona sotus. Kita vertus, dabartiniais virtualaus bendravimo laikais tai yra galimybė realiai pabūti kartu, galimybė nepamiršti mūsų lietuviškų papročių, dainų. Tas bendrystės jausmas suteikia jėgų ilgam. Šiuolaikinei Lietuvai tokie renginiai yra būtini. Vienareikšmiškai... kad liktume LIETUVIAIS!


Virginija Naudžiūtė, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorė

Dažniausiai esu įvairių renginių nuo muzikinio teatro, koncertų arenose iki aviacijos šventės ar diskusijų festivalio žiūrovė, tačiau Dainų šventėje teko dalyvauti ir kaip Lietuvos dainų švenčių dalyvei. Dainų dienoje teko dalyvauti studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metu, o Kanklių dienose – jau su Skriaudžių ansambliu „Kanklės“, kuris tradiciškai atlieka Prano Puskunigio „Dainą apie senovę“.

Su šiomis patirtimis, ko gero, susiję ir stipriausi įspūdžiai.

Su Muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto merginų choru (vad. Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė) dalyvaudama Dainų dienoje pirmą kartą pajutau tikrą chorinės muzikos didybę. Nepakartojama, kai su tūkstančiu kitų žmonių dainuoji vienu balsu, vienu ritmu, vienu jausmu...

Dar vienas, šiuo metu iškylantis prisiminimas, susijęs su (ne)pagarba organizatoriams, žiūrovams ir šventės dalyviams. Dainų dienos programoje tais metais pasirodė ir legendinis sportinių šokių kolektyvas „Žuvėdra“. Nors „Žuvėdra“ programoje turėjo atlikti solo numerį ir jam nereikėjo derintis nei su kitais šokėjais, nei su orkestru, kolektyvas atvyko pasipuošęs koncertine apranga, visu sąstatu, repeticijoje savo šokį atliko taip, lyg tai būtų koncertas.

Ir štai kitas epizodas... Su chorais vieną iš dainų turėjo atlikti du populiarios muzikos atlikėjai (pavardžių neminėsiu). Į repeticiją jie, deja, nesiteikė atvykti... O šventės metu – susimovė, nesugebėjo laiku įstoti ir atlikti nesudėtingų savo partijų...

Trečiasis įspūdis, žinoma, susijęs su gimtojo kaimo – Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ dalyvavimu Kanklių dienoje. Taip jau susiklostė, kad tuometinė ansamblio vadovė O. Patronaitienė dėl asmeninių priežasčių negalėjo vykti į šventę ir patikėjo man ansamblio vadovo pareigas. Tuomet tai atrodė didžiulis iššūkis: ir kankles ansambliui suderinti, ir niekur nepavėluoti, ir teisingai ansambliui kūrinio tempą paduoti... Tai buvo tikrai įsimintina patirtis.

Manau, kad iš anksto ruoštis, stengtis ir dalyvauti Dainų šventėje tikrai verta, nes tai kiekvieno save gerbiančio meno kolektyvo garbės reikalas.

Žinoma, Dainų šventėje verta ne tik dalyvauti, bet ir būti žiūrovu, klausytoju. Juk šiuose renginiuose susirenka stipriausi, geriausi iš geriausių mėgėjų ir profesionalų meno kolektyvai. Kur gi daugiau, jei ne šios šventės renginiuose, gali juos visus pamatyti ir išgirsti vienoje vietoje? Jei jau UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, kaipgi mes patys galime tuo suabejoti?

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close