Ką gali verslios moterys regionuose
Balandžio 5 dienos vakarą Birštono kurhauze vyko renginys „Verslas ir moterų lyderystė: sėkmės istorijos regione“.
Į šia tema pasiūlytą diskusiją susirinko nemažas būrys moterų iš Prienų, Birštono, Alytaus ir Marijampolės. Diskusijoje dalyvavusios moterys jau turi savo verslą ir gali pasidalinti patirtimi arba turi gerų idėjų sukurti savo verslą, arba dar geriau – hobį paversti verslu.
Diskusijoje dalyvavo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, mokymų ekspertė ir verslo konsultantė, turinti ilgametę patirtį, tarptautinės socialinių inovacijų ir verslo vystymo programos „ChangeMakevs ON“ bei „Europen Social Entre įkūrėja ir vadovė Simona Simulytė, šilauogių augintoja Julija Rudvalytė iš Marijampolės, kaimo turizmo sodybos savininkė Vida Dubikovienė, prieš kelerius metus savo verslą Birštone „Butiką“ įkūrusi Asta Daminaitė, apie verslo perspektyvas galvojanti Julija Gradeckienė, kitos versle besisukančios moterys bei Šiaulių banko Birštono skyriaus vadovė Ona Lubauskaitė, pasiruošusi finansais paremti verslo idėjas. Nemažai moterų atvyko vedamos smalsumo, norėdamos pasiklausyti kitų sėkmingo verslo istorijų.
Susirinkusios moterys trumpai prisistatė, paaiškino, ko nori ir tikisi iš šios diskusijos. Kalbant apie moterų verslą, karjerą bei lyderystę regione, buvo keliami klausimai: Koks yra sėkmingos moters verslo receptas? Kokių asmeninių savybių reikia kuriant verslą? Kokie buvo sutinkami didžiausi iššūkiai?
Iš diskusijos tapo aišku, kad verslą kurianti moteris turi to labai norėti, turėti tikslą ir jam įgyvendinti mobilizuoti visas pajėgas, turėti drąsos, mokėti sutelkti ir komandą. Dažnai vienas žmogus nepajėgus atlikti visų darbų, todėl reikia žinoti, kur ieškoti konsultacijų. Visada svarbiausia turėti atramos taškus, patikimus konsultantus, kurie pagelbėtų pačioje pradžioje. Ne paslaptis, kad pirmiausia susiduriama su įvairiais biurokratiniais barjerais, kurie ne taip lengvai įveikiami.
Vieno sėkmingo verslo recepto nėra. Kiekviena pradedančioji verslininkė atranda savo nišą, jos verslas dažniausiai būna pagrįstas kokiu nors pomėgiu, hobiu arba tiesiog pavyksta atsidurti reikiamu laiku reikiamoje vietoje ir pasigauti dėmesio vertą idėją.
Nemažai reikšmės pradedant verslą turi ir piniginiai ištekliai, be kurių didesnio ar mažesnio kiekio retai kas išsiverčia. Kaip reikia elgtis – skolintis pinigus iš draugų ir pažįstamų, o gal su verslo planu žingsniuoti į banką?
Nemažai galvosūkių kelia ir verslo vystymo vieta. Vieniems tai jau būna turima sąlyga, o kitiems reikia galvoti, kur tą verslą kurti, kad jį būtų lengva vystyti. Aišku, tie, kurie ūkininkauja, augina gyvulius, prekiauja mėsa ar augina šilauoges (ar kitas uogas) arba užsiima kaimo turizmu, jau turi savo vietą ir dėl to nesuka galvos. Tačiau imantis viešojo maitinimo ar kitokių paslaugų teikimo veiklos, jau reikia žiūrėti, kur įsikurti, kad galima būtų pritraukti daugiau klientų, kurie naudotųsi tomis paslaugomis. Tad vieno recepto sėkmingam verslo kūrimui rasti neįmanoma, nors visų pradžia yra panaši – pirminių dokumentų tvarkymas, konsultacijos, registracijos ir kt.
Sumani ir gabi moteris gali sėkmingai užsiimti verslu ir regione, jeigu aptinka patį tinkamiausią užsiėmimą ar reikalingą paslaugą kaimiškoje vietovėje ar net nedideliame miestelyje.
Iš tikrųjų moterys gali ir moka būti lyderės versle, nes jos sugeba prie daugelio dalykų prieiti kūrybiškiau, labiau analizuoja situaciją, domisi kitų patirtimi ir stengiasi kuo daugiau sužinoti apie galimybes ir plėtrą. Rakto į sėkmingą verslą kiekviena ieško vis kitaip. Ir daugelis atranda.
