Kurorto įvaizdį kuria ir smulkieji verslininkai
Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės iniciatyva buvo surengtas susitikimas su smulkiaisiais verslininkais, kurio tikslas – tiesiogiai išgirsti, kaip gyvena verslininkai, kokios problemos juos kamuoja, kuo gali padėti savivaldybė.
„Kad ir nedidelį verslą turite, bet jūs taip pat aptarnaujate svečius ir prisidedate prie Birštono įvaizdžio kūrimo“, – kalbėjo Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė, sveikindama į susitikimą atvykusius smulkiuosius verslininkus.
Birštone savo verslą turi kelios dešimtys smulkiųjų verslininkų. Dauguma jų dirba turėdami verslo liudijimą. Pagrindinės veiklos rūšys – prekyba, trumpalaikė kambarių nuoma ir laisvalaikio pramogų organizavimas.
Jei VšĮ „Laisvalaikio terapija“ direktorius Helmanas Lik su komanda dar tik ruošiasi lankytojų antplūdžiui arba, kaip pats juokavo, po užsitęsusios žiemos džiovina rampas, tai penktus metus kambarius nuomojantiems Zitai ir Povilui Mažeikoms veiklos nestinga ištisus metus. Nors jie vienu metu gali apgyvendinti tik 4–5 žmones, tačiau reikia pasistengti, kad ketverius metus iš eilės pelnytum apdovanojimus už labai puikius svečių atsiliepimus. Jų manymu, svečiai gerai juos vertina ir vis sugrįžta dėl to, kad nuomojami kambariai jaukūs, panašesni į namus, o ne viešbutį.
Birštono vandenlenčių parko įkūrėjas Paulius Juras, kuris veiklą pradėjo tik pernai rugpjūtį, jau planuoja naujas pramogas – prasidėjus sezonui žada pakviesti į batutų parką ant vandens.
Gaminius iš lino pardavinėjanti Ona Velykienė labai norėtų, kad šalia naujojo turgelio jai būtų skirtas plotelis žemės, kuriame ji galėtų auginti linus – kad visi (ypač jaunimas) suprastų, jog lininiai audiniai atsiranda ne iš prekybos centrų.
Apie tai, kaip sekasi, su kokiomis didesnėmis ar mažesnėmis problemomis susiduria, kalbėjo visi susitikime dalyvavę Birštono verslininkai. Vieniems tokia veikla – pagrindinis pragyvenimo šaltinis, kitiems – papildomos pajamos.
Kambarių nuomotojams neramu, kaip jų svečiai pasieks nakvynės vietą, jei ateityje kurorte negyvenantiems nebebus leidžiama įvažiuoti į miestą. Verslininkai buvo nuraminti, kad tie, kurie apsigyvens, įvažiuoti galės. Planuojama, kad senamiesčio gatvelės taps pėsčiųjų bulvarais, tačiau automobilių eismas ir čia nebus uždraustas.
Vis populiarėja vaikščiojimas pėsčiomis. Verslininkai pastebėjo, kad nėra pažymėtų takų pėstiesiems, norintiems pakeliauti po Birštono apylinkes. Pasak Birštono TIC direktorės Rūtos Kapačinskaitės, ši problema žinoma ir yra tikslinami takai, rengiami maršrutai su rekomendacijomis ir žemėlapiai.
Merė N. Dirginčienė trumpai supažindino, kad pastaraisiais metais privataus verslo atstovai investavo 55 mln. eurų, buvo sukurtos 555 naujos darbo vietos, atidaryti septyni verslo objektai, pasidžiaugė, kad kasmet vis daugiau turistų aplanko Birštoną (pernai – 134 tūkst.). Jau parengtas Žvėrinčiaus dviračių tako atnaujinimo projektas, per dvejus metus turėtų būti užbaigtas daugiafunkcis sporto centras, ateityje planuojama įgyvendinti ambicingą „Birštono vartų“ projektą, pradedami statyti nauji daugiabučiai, rengiamas Vytauto kalno tvarkymo projektas, netoli „Seklytėlės“ per metus turėtų iškilti 45 metų aukščio apžvalgos bokštas (bus aukščiausias Lietuvoje), numatyta per A4 kelią pastatyti viaduką, įrengti nemažai naujų dviračių takų, svajojama apie lynų kelią į Turistinę bazę bei planuojami kiti darbai.
Anot R. Kapačinskaitės, stengiamasi, kad į Birštoną atvyktų kuo daugiau turistų, čia jie nakvotų kuo daugiau naktų ir rastų ką veikti. Ji džiaugėsi, kad pastaraisiais metais veiklos netrūksta ir atvykę turistai gali ne tik grožėtis Birštonu, Nemunu ir gamta.
R. Kapačinskaitės skaičiavimu, vien vadinamajame privačiame sektoriuje pernai daugiau nei 2,6 tūkst. turistų nakvojo 4,5 tūkst. naktų (vienas žmogus čia vidutiniškai praleido 1,7 nakties). Iš viso pernai Birštone daugiau nei 136 tūkst. turistų nakvojo daugiau nei 390 tūkst. naktų (vienas – vidutiniškai 2,8 nakties). Didžioji dalis turistų (125,7 tūkst.) – lietuviai.
Apie įvaizdį, kokybę ir komunikaciją ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio turizmo atstovais kalbėjo Birštono merės patarėja Rimantė Kurkauskaitė. Ji taip pat priminė, kad Birštonas yra tylos kurortas, esantis saugiausioje Lietuvos savivaldybėje ir išsikėlęs išskirtines Birštono turizmo tendencijas: vaikų ir šeimų turizmas, patyrimų turizmas, kūrybinės atostogos, gastronominis turizmas, sveikatinimo pramogų derinimas su kultūrinėmis pramogomis, žiemos turizmas.
Biudžeto skyriaus vedėja Onutė Grigonienė priminė, kad nuo 2012 m. Birštone įvesta 1 euro už naktį kurortinė rinkliava, kurią turi sumokėti visi kurorte nakvojantys svečiai.
