Birštonas bus Kauno priemiestis?

Birštone ilgai buvo kalbama, kad kurorto ateitis turi būti susijusi su turizmu ir jo plėtra. Kiek bus sėkmingai investuojama į turizmą, tiek klestės pats miestas. Panašiai pradėjo kalbėti ir Vyriausybės nariai, kurie kelia tikslą pagaliau pradėti rūpintis regionų politika.

Birštono ateitis nebebus turizmas

Pasak Vidaus reikalų viceministro Giedriaus Surplio, kiekvienas regionas turi turėti savo specializaciją. Maži regionai perspektyvos neturi, todėl jie turi jungtis ir kooperuotis į didesnius funkcinius socioekonominius vienetus. Jie gali būti pavadinti apskritimis, regionais ar dar kaip nors, bet jeigu dėl to kils didelių ginčų, tai galima formaliai nieko nepervadinti. Tai nesvarbu. Svarbu, kad Vyriausybė ketina kitaip pertvarkyti viešųjų finansų skirstymą ir visose ateities perspektyvose Birštono ateitis siejama su Kauno miestu.

Kaip projektuoja Vidaus reikalų ministerija, Kauno regionas (kartu ir Birštonas) turėtų orientuotis į chemijos pramonę, maisto ir gėrimų gamybą, statybą, architektūrą ir inžineriją, metalo bei plastiko gamybą, miškininkystę, tekstilę ir aprangą, turizmą ir maitinimą. Šioje strategijoje Birštono lyderystei vietos nebėra. Kurortui projektuojama tik Kauno poilsio bazės ateitis be jokių didesnių ambicijų ir tikslų.

Specializacija jaunimo nedomina

Specializacija yra neblogas sprendimas, nes leidžia kurtis klasteriams, gerinti kokybę ir piginti paslaugas bei produkciją, tačiau ar pasiūlyta specializacija nėra pasenusi dar nepradėta įgyvendinti?

Jei apklausime besimokantį jaunimą kokio darbo jie pageidauja baigus mokslus, tai labai aiškiai išgirsime, kad dauguma pageidauja solidaus atlyginimo, protinio darbo ir patogių darbo sąlygų. Paprastai kalbant, darbo su kompiuteriu biure, kur veikia klimato kontrolė. Tai ar turi perspektyvą ministerijos siūlymas orientuotis į maisto ir aprangos pramonę, jeigu jaunimas savo įsivaizduoja visai kitokiose pozicijose? Maisto ir drabužių pramonė be abejo turi savo ateitį, tačiau ekonomikos stuburu jos negali būti, nes kuria per mažą pridedamąją vertę. Arba jauniems profesionalams pasiūlysime patrauklų darbą Lietuvoje arba jie emigruos. Per prievarta maisto pramone nesužavėsi. Rytų Vokietijoje veikia daugybė žemos pridedamosios vertės pramonės įmonių, kuriose daug laisvų darbo vietų, tačiau patys vokiečiai jomis nesidomi. Įmones gelbėja tik imigrantai iš Lenkijos ar Lietuvos.

Birštonui Vyriausybė siūlo orientuotis į turizmą, tačiau turizmas gali būti tik vienas ekonomikos ramstis, būtinas ir antras arba net trečias, kurie papildytų turizmo sektorių. Taip pavyktų apsisaugoti nuo sektorinių krizių ir garantuoti darnią plėtrą. Jau anksčiau esu siūlęs atkreipti dėmesį į konferencijų organizavimo verslą, laisvalaikio pramogas, medicinos paslaugas, galbūt net informacines technologijas ar biofarmaciją. Jeigu liks tik turizmas, tai labai greit pasieksime plėtros ribas. Jaunimas toliau emigruos, o darbo vietas užpildys imigrantai. Graikija yra puikiai išplėtojusi turizmo paslaugas, tačiau šalis vienintelė šiemet fiksavo ūkio nuosmukį visoje ES ir taip jau beveik 10 metų. Tai pavyzdys, kad vien turizmo nepakanka kurti gyvybingą ekonomiką.

Liepos 4 dieną Birštone vyko pristatymas, kuriame aptakiai ir dviprasmiškai Vyriausybės atstovai mūsų merei Nijolei Dirginčienei paaiškino savo tikslus – Birštonui bus siūloma apsiriboti turizmu, pamiršti lyderystę ir likti Kauno šešėlyje.

Remigijus Zolubas, Birštono liberalų lyderis