LLRI analizė: socialiniai rodikliai ir investicijos Prienų rajono savivaldybėje

Atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai, parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Skirtumai tarp regionų didžiuliai: nedarbo lygis skiriasi 3 kartus, pašalpų gavėjų – 23 kartais, o vidutinis atlyginimas – šimtais eurų.

Lietuvos statistikos instituto duomenimis vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas” Prienų  rajono savivaldybėje 2016 m. lyginant su 2015 m. išaugo 10,5  proc., vidutiniškai čia žmonės uždirbo 478  eurus per mėnesį „į rankas”. Nepaisant augimo, vidutinis atlyginimas Prienų  rajone  buvo gerokai mažesnis nei Lietuvos vidurkis (602 eurai per mėnesį atskaičius mokesčius).

Nedarbo lygis Prienuose buvo mažesnis nei Lietuvos vidurkis, darbo čia neturėjo 6,7 proc. darbingo amžiaus žmonių (Lietuvoje – 8,1 proc.). Socialinės pašalpos Prienų rajono savivaldybėje reikėjo 4 proc. darbingo amžiaus gyventojų, tai yra šiek tiek daugiau, nei vidutiniškai šalyje (3 proc.).

„Pastebima, kad savivaldybių socialiniai rodikliai dažnai yra tiesiogiai susiję su investicijų lygiu, tai matyti ir Prienuose. 2015 m. pabaigoje vienam Prienų gyventojui teko 109 eurai sukauptų investicijų iš užsienio (vienam šalies gyventojui teko vidutiniškai 4673 eurai). Investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą – 516 eurų (šalies vidurkis – 2020 eurai gyventojui). Geresnio gyvenimo galima tikėtis sutelkus jėgas pritraukti investuotojus, sukuriant kuo palankesnes sąlygas veikti verslui”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Kodėl nemažėja atskirtis tarp regionų?

„Svarbu pabrėžti, kad skirtumai ryškūs ne tik tarp didžiųjų miestų  ir rajonų, o tarp sėkmingų ir stagnuojančių. Yra mažų savivaldybių, kur socialiniai rodikliai lenkia šalies vidurkį – pavyzdžiui, Jonavos, Kėdainių rajonų gyventojai gali džiaugtis uždirbantys daugiau nei vidutiniškai Lietuvos dirbantieji, ir investicijų šios savivaldybės pritraukia daugiau nei kai kurie iš didžiųjų miestų”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Vidutinis atlyginimas pernai šalyje augo 9 proc. ir viršijo 600 eurų „į rankas”, tačiau net penktadalyje šalies savivaldybių žmonės vidutiniškai uždirbo mažiau kaip 500 eurų atskaičius mokesčius. Mažiausios algos buvo Šalčininkų savivaldybėje, vidutinis atlygis čia – 451 euras „į rankas”, tai – 234 eurais mažiau, nei uždirbo kaimynystėje gyvenantys vilniečiai. Be to, analizė parodė, kad šie skirtumai tik didėja.

Nors pastaruoju metu kalbama apie darbuotojų trūkumą, daugiau kaip penktadalyje savivaldybių vis dar labai opi problema išlieka nedarbas. Pavyzdžiui, Ignalinos r., Lazdijų r., Kalvarijos savivaldybėse pernai darbo neturėjo kas aštuntas darbingo amžiaus gyventojas. Apie pusė bedarbių šiose savivaldybėse buvo ilgalaikiai, tai yra nedirbo ilgiau kaip metus. Mažiausias nedarbas – Elektrėnuose, Kretingoje, Neringoje ir Šiauliuose, čia bedarbiais buvo tik apie 5 procentai darbingo amžiaus gyventojų.

Nenuostabu, kad akivaizdžiai skiriasi skaičius gyventojų, kuriems reikėjo socialinių pašalpų. Jei Neringoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Elektrėnuose pašalpas gavo tik vienas iš šimto žmonių, Lazdijų ir Kalvarijų savivaldybėje – beveik kas dešimtas.

„Savivaldybės su prasčiausiais socialiniais rodikliais išsiskiria tuo, kad pritraukia mažiausiai investicijų. Tai akivaizdu net lyginant kaimynines savivaldybes. Pavyzdžiui, Utenoje bedarbių buvo 10 proc., kaimyniniuose  Zarasuose – 14 proc., o investicijos iš užsienio vienam gyventojui skyrėsi net 69 kartus! Radviliškio rajone sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, buvo sukaupta 38 kartus mažiau nei Kėdainiuose. Atitinkamai ir bedarbių Radviliškyje buvo gerokai daugiau, ir vidutinis atlyginimas 133 eurais „į rankas” mažesnis. Tokių pavyzdžių yra ne vienas”, – teigia A. Čepukaitė.

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, tai, kad net ketvirtadalyje savivaldybių sukauptų tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko mažiau kaip 100 eurų, ir ši investicijų atskirtis didėja, kelia nerimą. Regionuose gyvenimas sparčiau gerės tik tada, kai šie sugebės pritraukti investicijų – tiek užsienio, tiek vietos. Tai ir centrinės, ir vietos valdžios pareiga.

„Centrinė valdžia turėtų nebeapmokestinti investicijų, tai yra netaikyti pelno mokesčio visam reinvestuojamam pelnui.  Dėl investicijų turi konkuruoti ir pačios savivaldybės. Bendraudami su verslu girdime daug istorijų, kai planai statyti gamyklą buvo perkelti į kitą šalį dėl biurokratinių kliūčių, tokių kaip leidimų statybai išdavimo vilkinimas, ilgai užtrukęs žemės paskirties keitimas ir t.t. Ir nesvarbu, kas sukūrė kliūtis – vietos ar centrinė valdžia. Jei vietos valdžia iš tiesų nori padidinti atlyginimus, pirmiausia turi paklausti savęs – ar tikrai viską padarėme, kad investicijos ateitų būtent į mūsų rajoną”, –  sako Ž. Šilėnas.

Visa analizė „Atlyginimai, nedarbas ir socialinės pašalpos gavėjai – skirtumai tarp savivaldybių” čia: http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2017/07/PB-soc-invest.pdf

Faktai:

 2016 m. vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas” buvo 602 eurai. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 685 eurų „į rankas” Vilniuje iki 451 euro Šalčininkuose.

 2016 m. šalies vidutinis nedarbo lygis buvo 8,1 proc. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 4,8 proc. (Elektrėnų sav.) iki 15,4 proc. (Ignalinos r. sav.).

 Vidutiniškai tiesioginių užsienio investicijų (2015 m. pabaigoje) vienam šalies gyventojui teko 4673 eurai – nuo 1 euro (Rietavo sav.) iki 16 729 eurų (Vilniaus m. sav.)

Materialinės investicijos vienam šalies gyventojui (2015 m. pabaigoje) vidutiniškai siekė 2020 eurų. Skirtumai savivaldybėse – nuo 373 eurų (Skuodo r.) sav. iki 5344 eurų (Alytaus r. sav.).

Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizės, užsiima švietėjiška veikla.

Kontaktams: Asta Narmontė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė, tel. 8 620 22200, el. Paštas: asta@llri.lt