Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis lankėsi Birštone
Vasario 13 dieną Birštone lankėsi lietuvių kalbos patriarcho, Lietuvos visuomenės veikėjo vaikaitis, Europos parlamento narys, Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis. Garbingas svečias pirmiausia apsilankė Savivaldybėje. Po susitikimo su savivaldybės vadovais, dalyvavo parodos „Jablonskis ir Vasario 16-oji“ atidaryme muziejuje.
Kartu su gerbiamu profesoriumi atvyko ir Jono Jablonskio provaikaitė Eglė Lukėnaitė Griciuvienė, Lietuvos Nacionalinio muziejaus archeologijos skyriaus vadovė, tyrinėjanti savo prosenelio asmenybę.
Renginys muziejuje prasidėjo „Tautiška giesme“, kuri pirmiausia nuskambėjo iš įrašo, o vėliau ją užvedė prof. V. Landsbergis.
Garbus svečias, kalbėdamas apie savo senelį J. Jablonskį, pastebėjo, kad jis yra labiau susijęs su Vasario 16-ąja, Valstybės atkūrimo diena, negu atrodo. J. Jablonskis dėjo pirmuosius pamatus tautai ir valstybei kartu su kitais labai gerbiamais tautos žmonėmis: Jonu Basanavičiumi, Vincu Kudirka ir Maironiu.
– Kiekvienas iš jų padėjo po kertinį akmenį statant valstybę, kuris buvo nepamainomas ir būtinas. J. Basanavičius matė tautos kelią stiprinant kalbą, V. Kudirka davė tikėjimą, Maironis kreipėsi į žmonių širdis. Jo eilės tapo dainomis ir dainuojamos iki šiol. O J. Jablonskis daugiausia nusipelnė lietuvių kalbos ugdymu ir tobulinimu, – sakė profesorius.
Pasakodamas savo šeimos istoriją, V. Landsbergis pripažino, kad reikėjo drąsos netylėti spaudos draudimo metais, kai J. Jablonskis į savo švietėjiškus darbus įtraukė ir žmoną Konstanciją, kuri ne tik perrašinėjo vyro redaguotus tekstus, bet juos rašė ir pati. Vėliau padėdavo ir vaikai. Jablonskių namuose būrėsi aktyvūs lietuviai inteligentai ir visuomenės veikėjai. Pasakojama, kad1894 m. vasarą, prisidengus naujagimės Onytės (gerbiamo V. Landsbergio mamos) krikštynomis, kurios krikštatėviai buvo Vincas Kudirka ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jablonskių bute vyko varpininkų suvažiavimas. Spaudos draudimo metais už savo visuomeninę veiklą, lietuvybės skleidimą ir kalbos puoselėjimą gimnazijos mokytojas J. Jablonskis užsitraukė valdžios nepalankumą ir buvo perkeltas dirbti į Latviją. Šiek tiek vėliau jis buvo apkaltintas didelėje lietuviškos spaudos draudimo byloje ir ištremtas į Pskovą.
Vėlesniais metais J. Jablonskis dirbo laikraščių redakcijose, redagavo kalbą ir vertimus, o taip pat daug dirbo leisdamas lietuvių kalbos taisykles.
V. Landsbergis priminė, kad dabar švęsdami 95-ąsias Lietuvos valstybės metines, džiaugiamės, kad ji vėl yra Europos žemėlapyje su savo kalba, kultūra ir vardu. Tai yra svarbu istoriniam teisingumui, juk Vasario 16-osios akte buvo parašyta, kad Lietuvos valstybė atkuriama. O apgynus Lietuvos valstybę, reikėjo toliau ją statyti pagal duotus įsipareigojimus, kuriuos patvirtino Steigiamasis Seimas 1918 metais.
Birštono muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Šeškevičius pasakojo, kad istorikai randa daug žinių apie J. Jablonskio ir jo palikuonių ryšius su Birštonu.
Istorikas, Birštono bibliotekos fondų saugotojas Vytautas Kuzmickas, kuris turi surinkęs daug istorinės medžiagos ir suradęs vertingų žinių, pažadėjo, kad prie šios šeimos ir giminės dar bus grįžtama.
Daugiau apie J. Jablonskį kalbėjo provaikaitė Eglė Lukaitė Griciuvienė, jau išleidusi gražią monografiją, kurioje aprašomas jų šeimos gyvenimas, darbas ir visuomeninė veikla. Kaip sakė Eglė Lukaitė Griciuvienė, pažintis su prosenelių gyvenimu buvo iš dokumentų ir prisiminimų, pasakojimų. Pasak jos, labai norėjosi parašyti apie Jablonskių šeimos narius, jų tragiškus likimus. Konstancija ir Jonas Jablonskiai išaugino tris sūnus ir dvi dukras. Visi jie buvo žinomi ir garbingi žmonės: dukra Onytė Landsbergienė buvo žinoma okulistė, o jos sesuo Julija Petkevičienė – tapytoja; sūnų Konstantiną žinome kaip istoriką, Vytautą – Lietuvos aviacijos kapitoną ir Joną Jablonskį jaunesnįjį – diplomatą, kuris žuvo1941 m. Šioje šeimos knygoje nemažai dėmesio skiriama ne tik Jablonskių bei Sketerių giminėms, bet ir artimiems draugams ir bičiuliams, kurie buvo lyg Lietuvos tautos žiedas.
Mero pavaduotojas J. Aleksandravičius padėkojo prof. Landsbergiui ir E. Lukaitei Griciuvienei už apsilankymą Birštone, už dalyvavimą atidarant parodą, pasikartotą istorijos pamoką ir už puikiai sugiedotą „Tautišką giesmę“.
Renginio metu koncertavo Birštono meno mokyklos mokiniai: smuikininkė Augustė Zubavičiūtė, gitaristas Antanas Raulinaitis, dainavo Emilija Radvilavičiūtė, o jai dūdele pritarė Darija Kočiūnaitė. Gerbiamas profesorius buvo sužavėtas jaunųjų muzikantų pasirodymu, labiausiai – Emilijos dainavimu.
Stasė Asipavičienė
