Nemuno kilpų kraštas vėl rinksis

Štai ir prasidėjo savaitė, kuriai pasibaigus turėtų paaiškėti pirmieji 2016–2020 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Būtent spalio 9 dienos 20 valandą užsidarius visoms rinkiminėms apylinkėms paaiškės, kuo tiki Lietuvos Respublikos piliečiai.

Rodos, renkami tik LR Seimo nariai, tačiau būtent tie patys rinkimai parodo, ar Lietuvos Respublikos piliečiai tiki savo valstybe. Ar jie tiki galimybe tobulėti ir klestėti, augti ir didžiuotis, ar labiau tiki savo individualia nuosavybe ir nenoru aktyviai dalyvauti, o gal net priklausyti valstybei ir jos visuomenei.

Kompetencijos trūkumui duris atveria rinkėjų pasyvumas

Rinkimuose visuomet skaičiuojami ne tik gauti, bet ir prarasti balsai. Rinkimuose kiekvienas neatėjęs rinkėjas arba rinkėjas, sugadinęs balsavimo biuletenį, ne tik praranda teisę pats pasirinkti savo šalies ateitį, jis praranda teisę ir apsaugoti valstybę nuo LR Seimo nario mandato besiekiančio korumpuoto ar nusikalstama veikla ketinančio užsiimti asmens.

Būtent savanoriškas atsisakymas rinkti savo atstovą į šalies valdžią suteikia galimybę susitarusių, papirktų arba įtakotų asmenų grupėms išrinkti savo, ne demokratiniais principais renkamą atstovą.

Šalies gyventojai nuolatos skundžiasi, jog valdžioje yra korumpuoti vienos ar kitos partijos lyderiai, kurie daro ne tik neigiamą įtaką valstybei, bet ir vykdo bei skatina nusikalstamą veiklą. Tačiau tie patys piliečiai, matydami tokių LR Seimui garbės nedarančių politikų veiklą, praranda norą dalyvauti ir rinkimuose, stengtis išrinkti kitą, sąžiningesnį ir tinkamesnį eiti atsakingas pareigas kandidatą.

Įvairių partijų narių skaičius Lietuvoje svyruoja nuo kelių tūkstančių iki 20 tūkstančių narių. Palyginti su 2 milijonais rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių, šie skaičiai yra labai maži. Todėl kiekvienas „prarastas“ balsas ir leidžia siaurai politinių pažiūrų grupei surinkti daugiau balsų savo kandidatui ir, nesvarbu, kokios jis būtų moralės ir kompetencijos, suteikti jam vieno iš aukščiausių Lietuvos pareigūnų mundurą.

Finišo tiesiojoje – 9 kandidatai

Spalio 9 d. Prienų–Birštono apygardoje dėl vienmandatės apygardos mandato susikaus net 9 kandidatai. Tiesa, rinkimų maratono pradžioje dėl atstovavimo savo kraštui LR Seime kandidatūrą teikęs, tačiau dėl formalumų ją praradęs iš kovos pasitraukė Gintautas Sodaitis, palikdamas Darbo partiją be kandidato vienmandatėje apygardoje.

Spalio 9 d. savo rinkėjų balsų lauks Gintautas Bartulis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Jūratė Gaučienė („Drąsos kelias“), Vytautas Kamblevičius (partija „Tvarka ir teisingumas“), Algis Marcinkevičius (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Andrius Palionis (Lietuvos socialdemokratų partija), Vladas Raišys (Lietuvos centro partija), Ąžuolas Raškevičius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Egidijus Visockas (politinė partija „Lietuvos sąrašas“) ir Emanuelis Zingeris (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai).

Rinkimuose dalyvauja ir abu LR Seimo nariai, kurie įgijo mandatus 2012 metais vykusiuose rinkimuose į LR Seimą. Tai vienmandatėje apygardoje mandatą iškovojęs A. Palionis bei daugiamandatės apygardos kovoje respublikos mastu pirmumo balsus surinkęs ir mandatą gavęs V. Kamblevičius. Praėjusiuose rinkimuose Prienų-Birštono apygardoje kovojęs vienmandatės apygardos rinkimuose Sergejus Jovaiša LR Seimo nario mandatą taip pat iškovojo tik daugiamandatėje apygardoje. Šiais metais LR Seimo nario posto jis sieks jau kitoje apygardoje.

Žinoma, visi vienmandatėje apygardoje kovojantys kandidatai, nepavykus iškovoti vienmandatės apygardos mandato, galės tikėtis sėkmės tą pačią dieną vyksiančiuose daugiamandatės apygardos mandato rinkimuose. Šiuose rinkimuose pirmumo balsai skaičiuojami ne tik Prienų-Birštono apygardos, bet visos respublikos mastu. Tiesa, tokiu atveju kandidatai turi turėti įdirbį kituose Respublikos kraštuose ar bent jau užimti vieną iš pirmųjų penkių pozicijų partijų sąrašuose.

Atsižvelgiant į kandidatų gausą, galima manyti, jog šį savaitgalį vienmandatės Prienų–Birštono apygardos rinkimų nugalėtojas dar nepaaiškės. Norėdamas iškovoti LR Seimo nario mandatą kandidatas privalo surinkti daugiau nei 50 procentų rinkimuose balsavusių rinkėjų balsų. Niekam nesurinkus daugiau nei 50 procentų balsų, du daugiausiai balsų surinkę kandidatai patenka į antrąjį turą, kuriame ir paaiškės tikrasis naujos kadencijos LR Seimo nario mandato savininkas.

Daugiau rinkėjų – daugiau klaustukų

Ko gero, didžiausias siurprizas šiais metais – rinkiminių apygardų ribų perdėliojimas. Drastiškai mažėjant rinkėjų skaičiui, dalis apygardų buvo panaikintos, o jų apylinkės išdalintos greta esančioms apygardoms. Taip atsitiko ir „Dzūkijos“ apygardai. Dėl ribų perskirstymo Prienų–Birštono apygarda pasipildė 5 apylinkėmis, priklausančiomis Alytaus rajono savivaldybei. Taip rinkėjų skaičius apygardoje išaugo daugiau kaip 2 tūkstančiais ir pasiekė 32 221.

Taigi, šiemet Nemuno kilpų krašto kandidatus rinks ir Alytaus regiono gyventojai.

Atsižvelgiant į tai, jog pastarieji rinkėjai nebus gerai susipažinę su jau minėtų kandidatų veikla, galima tikėtis, kad didelių permainų nebus, tačiau aktyvumas vienmandatės apygardos rinkimuose turėtų padaryti ne itin teigiamą įtaką santykinėje balsų skaičiavimo lentelėje.

Rinkiminės programos – beveik nesikeičia

Šiais metais įvairių partijų bei kandidatų pateiktos rinkiminės agitacinės programos didelės nuostabos nesukėlė. Jas lengvai galima apibūdinti kaip socialinių ir švietimo pažadų kratinį.

Galima maloniai pasidžiaugti, kad dalis kandidatų agitacijose nurodė savo nuveiktus darbus ir nuosaikiai įvertino savo pažadus. Dalis kandidatų, kaip dažniausiai ir būna, nekūrė pavienių, asmeninių programų, o pateikė bendras partijų programas. Na ir, žinoma, liūdina situacija, kad programose pateikiami tie patys jau keliolika metų teikiami ir neįgyvendinami pažadai bei pervertinti pažadai. Tenka pripažinti, kad jau keliolika metų Lietuvos biudžetas skaičiuojamas principu 10-8-15-13+1, tokiu pačiu principu savo pažadus įvertina ir politinės partijos, tačiau skaičiuojant tokiu principu po lygybės visada bus rašomas tik minusas. O biudžetas su minusu visada rinkėjų akyse prie eilutės „gyvenimas Lietuvoje“ parašys tik minusą.

Deja, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais rimtai vertintos politinės programos vis dažniau tampa tik spalvotomis „kefyro“ arba kitų maisto produktų pakuotėmis. Rinkėjai vis dažniau paliekami ieškoti realios ir reikalingos informacijos savo jėgomis.

Galima palinkėti rinkėjams išlikti budriems ir vertinti ne tik savo balsą, bet ir kandidatų tinkamumą.