Vienos dienos paroda Birštono viešojoje bibliotekoje
Birštono jubiliejinės šventės metu tik vieną dieną, birželio 10-ąją, nuo 11 iki 17 val. viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta ir eksponuota paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje – Birštonui 170“.
Parodos atidaryme dalyvavo VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė, direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai dr. Marija Prokopčik, VU bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja Virginija Galvanauskaitė, VU bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vyriausiasis bibliotekininkas Račius Petras, VU bibliotekos Rankraščių skyriaus bibliotekininkas Paulius Bagočiūnas ir Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys.
Parodoje buvo eksponuojami unikalūs Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi rankraščiai, knygos, kartografija, senoji fotografija, kuri atspindi Birštono istoriją. Ši paroda apėmė Birštono istoriją visapusiškai: nuo žemės gelmių, kur slepiasi mineralinio vandens versmės, žemėlapio iki dangaus karalystės tarnų, bažnyčios, finansinės ataskaitos, mineralinių vandens gydyklų reklaminių skrajučių.
Renginio dalyviai turėjo unikalią progą savame krašte pamatyti įdomius dokumentus, saugomus VU bibliotekoje. Ruošdamiesi atvežti parodą į Birštoną, universiteto darbuotojai kruopščiai atrinko dalį svarbiausių knygų ir dokumentų, liudijančių apie šį kraštą, jo istoriją, čia gyvenusius ar apsilankiusius žymius žmones. Birštono viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama keliolika senų, istorinių dokumentų, susijusių su Birštonu. Dokumentuose galima pamatyti kai kuriuos Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos kunigaikščio Žygimanto Augusto knygų kolekcijos egzempliorius. Manoma, kad Žygimantas Augustas šiose apylinkėse vykdavo į karališkas medžiokles, nes čia buvo jos plotai, kaip rašo šaltiniai. Taip pat atvežtuose rankraštiniuose dokumentuose yra užfiksuoti ir Birštono, kaip kurorto, tam tikri įsikūrimo momentai.
Galima paminėti svarbiausius eksponatus, tokius kaip „Budaeus, G. De transitu hellenismi ad christianismum… Paris, 1535
XV–XVI a. Birštonas (Birsten/Birstan) buvo karališkasis kurortas, kuriame, pasak šaltinių, ilsėjosi ir Žygimantas Augustas.
Knyga priklausė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui (1520–1572), turėjusiam 4000–5000 tomų biblioteką, testamentu paliktą besikuriančiai Vilniaus jėzuitų kolegijai, bet po jo mirties išsklaidytą po įvairias Europos bibliotekas. Deja, šiuo metu Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma tik 14 Žygimanto Augusto bibliotekos knygų. Knyga įrišta Vilniaus knygrišių renesanso maniera: mediniai kietviršiai traukti rausva oda su gausiais ornamentiniais įspaudais ir auksintu valdovo superekslibrisu – viršutiniame kietviršyje ornamentiniame rėmelyje įspausti Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybių herbai; apatiniame – įrašas Sigismundi Augusti Regis Poloniae monumentum 1555 (Žygimanto Augusto Lenkijos karaliaus paminklas).
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Žemaitė (Dvi Moteri). Parduotoji laimė: keturių veiksmų drama. Vilnius, 1905
Rašytojas Gabrielę Petkevičaitę-Bitę (1861–1943) ir Juliją Žymantienę-Žemaitę (1845–1921) iš pradžių siejusi tik kūrybinė draugystė, vėliau peraugo į nuoširdžius asmeninius santykius. Jos draugavo visą gyvenimą – kartu vasarodavo Birštono kurorte (1900), kartu čia slapstėsi nuo rusų caro valdžios ir parašė dramą „Parduotoji laimė“, išleistą 1905 metais. Pasirašinėjo jos taip pat bendru slapyvardžiu Dvi Moteri.
Stanislovas Moravskis. Dissertatio inauguralis medico-practica casum diabetis melliti cum epicrisi exhibens. Vilnius, 1823
Stanislovas Moravskis (1802–1853) – dvarininkas, aristokratas, gydytojas, etnografas, keliautojas, rašytojas, poetas, vienas įžvalgiausių XIX šimtmečio memuaristų – penkerius metus pašventė medicinos studijoms Vilniaus universitete, 1823-aisiais apgynė daktaro disertaciją „Cukrinio diabeto atvejis ir epikrizė“. Tai ypatingas įvykis, nes buvo manoma, kad anuomet gydytoju galėjo būti bet kurios kitos tautybės žmogus, bet jokiu būdu ne kilmingas ir turtingas šio krašto pilietis. Vėliau S. Moravskis iš Peterburgo grįžo į Lietuvą, į Ustronę, čia praleido likusią gyvenimo dalį ir po mirties palaidotas Nemajūnuose.
Juozas Tumas-Vaižgantas. Gydymas nuo patrakimo ir nuo raupų įcziepijimu. Tilžė, 1898
Lietuvių literatūros klasikas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933) plačiai išgarsinęs Birštoną, laikomas „Vytauto“ ir „Birutės“ mineralinių vandenų „krikštatėviu“, o pripažįstant jo nuopelnus Birštono kurortui, ir šio kurorto metraštininku. Gyvendamas Kaune, rašytojas mėgo čia lankytis: gėrėjosi upių tėvu Nemunu ir jo pakrantėmis, džiaugėsi kurorto teikiamais privalumais, aprašė net mineralinių vandenų cheminę sudėtį. Vaižgantas ragino tautiečius ilsėtis tėvynėje, neskubėti į „užsienius“, o matydamas Birštono trūkumus, nevengdavo ir kritikos, patarimų, nes jam iš tiesų rūpėjo kurortas.
Be šių minėtų išskirtinių knygų, parodoje buvo ir įvairių dokumentų apie mineralinio vandens tyrimus, jo gydomąsias savybes, pasveikusius žmones. Kaip sakė bibliotekos darbuotojos, juose galima rasti daug įdomių dalykų, pavardžių, o gal net atrasti savo artimųjų genealoginį medį, sužinoti šį tą apie savo tolimus ainius. Parodoje buvo nemažai senų rankraštinių dokumentų, kuriuose vardijami buvę kaimai, jų gyventojai, kurių jau seniai nėra, taip pat ir XVII amžiaus pabaigos dokumentų, nuotraukų albumų.
Paroda truko labai trumpai dėl eksponatų saugumo.
Po išskirtinės parodos pristatymo vyko Banchetto Musicale koncertas ir istorinių šokių pamoka. Pasirodo, birštoniečiams visai neblogai sekėsi mokytis šokių žingsnelius ir figūras…
