Verslininkas Tomas Jaskelevičius: pasaulio jaunimas daugiau galimybių turi Lietuvoje

Nėra blogų darbuotojų, tik blogi vadybininkai, nerandantys jiems pareigų, kurios leistų atsiskleisti ir pasiekti geriausią rezultatą. Taip dažnai dirbama tradiciniame versle, kuris paremtas planinės ekonomikos tradicijomis, sako vienas iš bendrovės „Arginta‟ savininkų ir vadovas Tomas Jaskelevičius. Liepos 8-10 dienomis vyksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime jis dalysis įžvalgomis apie tokio verslo ir naujos kartos sankirtą.

Verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalio, kuris vyks Prienų rajone, „Harmony park“ teritorijoje, dalyvis taip pat prognozuoja tolesnį atlyginimų augimą, ypač regionuose. Tai lems tradicinio verslo modernėjimą arba, nesugebėjus keistis – žlugimą.

„Tradicinis verslas paremtas mažomis nusidėvėjimo sąnaudomis ir mažais atlyginimais, kas iki šiol labiausiai įprasta Lietuvoje, kalbant apie gamybinį verslą, – aiškina T.Jaskelevičius. – O naujoji karta orientuojasi į veiklos efektyvumą, rinkų neapriboja geografija – jos yra pasaulinės.‟

Pasak jo, efektyvumą gali garantuoti ir sumanūs vadybininkai, kurie darbuotojui rastų jo gebėjimus bei kvalifikaciją atitinkančią poziciją. Tik tuomet žmogus taps geru darbuotoju, o ne tokiu, kuriam terūpi atbūti darbe 8 valandas ir pasiimti atlyginimą.

Šiuo požiūriu reikšminga ne įgyta profesija, o studijos apskritai ir praktika. Ne mažiau pravartu studijuoti, gyventi arba dažnai lankytis užsienyje ar bent dirbti tarptautinėje kompanijoje – tai suteikia daugiau progų mokytis. Dėl šios priežasties pasaulio lietuvių jaunimas, verslininko įsitikinimu, mūsų šalyje turi puikias perspektyvas. „Jie supranta, ko reikia, ir automatiškai turi didesnių galimybių karjeroje. Užsienyje jie yra vienas iš daugelio, o Lietuvoje – iš kur kas mažiau‟, – sako būsimo susitikimo, kurį rengia Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir globoja prezidentė Dalia Grybauskaitė, pranešėjas.

Didžiumą gyvenimo praleidę rinkos ekonomikoje, naujos kartos atstovai gali atnaujinti tradicinį verslą, o to varomoji jėga – maži atlyginimai. „Kai atlyginimas dar negarantuoja komforto, nori eiti į priekį ir uždirbti daugiau‟, – tvirtina T.Jaskelevičius.

Augantis uždarbis verčia siekti efektyvumo, o kartu investuoti į naujas technologijas. jis prognozuoja, kad atlyginimai didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir toliau kils vidutiniškai 4-5 proc. per metus, užtat regionuose augimas gali siekti ir 10 proc.