Iš Prienų kilę garsūs pasaulio žmonės. Bernardas Revelis – žymus pasaulio žydų ortodoksų tikėjimo vadovas ir teoretikas
Vilnius, šalia daugelio garsių žydų, pasauliui davė garsųjį išminčių Gaoną, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatorių daktarą Čemachą Šabadą, Kaunas – žymų dailininką ir skulptorių Arbait Blatą, Prienai – įžymųjį žydų ortodoksų teologą Bernardą Revelį. Ir ne tik jį… Bet apie tai dar rašysime.
Prienų žemėje
Prieš 130 metų, 1885 m. rugsėjo 17 d., tuometiniame Prienų mieste (žydai, kurie sudarė didesniąją gyventojų dalį, vadino jį štetlu), pirklio šeimoje gimė Bernardas Revelis. Revelių šeima tikriausiai amžių eigoje bus atsikrausčiusi iš dabartinio Talino. Tai analogiškai atskleidžia kai kurios žydiškos pavardės, nurodančios, iš kur jie buvo atvykę: Stoklickiai – iš Stakliškių, Meretskiai – iš Merkinės, Vilenskiai – iš Vilniaus, Grodzenskiai – iš Gardino, Vysokodvorskiai – iš Aukštadvario ir t. t.
Bernardo Revelio tėvas Taivelis buvo pirklys, nuo 1894 m. iki 1896 m. ėjęs Prienų rabino pareigas (Памятная книжка Сувалской губернии на 1894 год, Сувалки, 1894, c.142). Motina – namų šeimininkė. Bernardo seneliai ir tėvai buvo palaidoti Prienų žydų kapinėse. Yra dar žinoma, kad Bernardas turėjo seserį Rachelę, kuri vėliau irgi išvyko į JAV.
Būti rabinu
Būti rabinu – judaizmo religijos mokytoju žydų pasaulyje labai garbinga. Prienų, kaip ir kitų miestų bei miestelių, rabinus rinkdavo žydų valdyba. Rinkimų metu daugiausia dėmesio buvo kreipiama į išsimokslinimą, sugebėjimus gauti paramą judėjų tikėjimui, pamokslavimo ir retorikos gebėjimus. Labai svarbios buvo ir šeimos savybės. Rabino žmona turėjusi būti skaisti prieš vedybas. O rabino dukterys ir sūnūs – skaistūs iki savo vedybų. Kitaip nei katalikų ir kitų krikščionių ganytojai, rabinas, be sielovadinių ir tikėjimo aiškinimo funkcijų, daugelyje žydų gyvenimo sričių atliko ir bendruomenės vadovo funkcijas: vykdė vietinių ritualinių skerdikų priežiūrą, vadovavo vietos mokyklai (ješivai), prižiūrėjo mokinius, sprendė bendruomenės narių ginčus, mokesčių klausimus. Iškilus bendruomenės narių konfliktams, jis vykdė vietos teisėjo pareigas.
Rabinas už tai gaudavo iš bendruomenės pastovų nustatytą atlyginimą, taip pat papildomą atlygį iš mokesčių už anksčiau nurodytas rabino funkcijas.
Buvo įsigalėjusi tradicija, kad rabinų sūnūs tampa rabinais. 1896 m. Bernardo tėvas mirė ir buvo palaidotas Prienų žydų kapinėse. Tavelis Revelis 1898 m. išvyko mokytis į Telšių aukštesniąją mokyklą (ješivą), kurioje buvo ruošiami kvalifikuoti rabinai. Tuo metu ješivai vadovavo rabinas Eliziejus Gordonas, mokykloje mokėsi 300–350 moksleivių. Per trejus metus moksleiviai uoliai mokėsi judėjų tikėjimo tiesų, studijavo teorinius šaltinius, daug dėmesio skyrė hebrajų kalbai, studijavo Torą ir Talmudą, mokėsi retorikos. Daug dėmesio buvo skiriama fiziniam pasiruošimui. Mokiniai pagal pasiruošimo lygį buvo suskirstyti į 5 kategorijas, nuo pirmos iki penktos. Žinoma, kad būsimąjį rabiną ruošė garsūs rabinai Jozefas Leiba Blochas ir Icchokas Blazeris. Bernardo pasirinkti mokytojai leidžia manyti, kad Bernardas Revelis 1901 m. aukščiausia kategorija baigė Telšių ješivą ir gavo diplomą – leidimą dirbti rabinu (https://en.wikipedia.org/wiki/Bernard_Revel).
Baigęs Telšių ješivą, Bernardas dar nusprendė patobulinti žinias ir įstojo į Slabados ješivą Kaune, kuri garsėjo ortodoksinėmis (senųjų žydų tikėjimo) tradicijomis ir buvo laikoma pasaulinio žydų tikybinio mokslo centru. Deja, šio mokyklos Bernardas nebaigė. Jį patraukė žydų darbininkų sąjungos („Bundas“) kovos prieš carizmą, antisemitizmą, už socialinį teisingumą idėjos. Už aktyvų dalyvavimą organizacijos savigynos būriuose 1905 m. vasarą caro valdžia Kaune Bernardą suėmė ir uždarė į kalėjimą. Po kelių mėnesių paleido su sąlyga, kad išvyks iš carinės Rusijos imperijos.Tų pačių metų pabaigoje B. Revelis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (Ten pat).
Antroji gyvenimo pusė JAV
Atvykęs į Niujorką, Bernardas Revelis įstojo į Niujorko žydų Dailės institutą, kurį baigė 1909 m. Žymus JAV ortodoksų žydų rabinas Bernardas Levintalis pasiūlė bebaigiančiam mokslus Bernardui tapti jo sekretoriumi ir padėjėju. 1911 m. Bernardas baigė Filadelfijoje Draps kolegiją, gavo filosofijos mokslų daktaro laipsnį, apsigynęs disertaciją apie karaimų ir žydų tikėjimo santykį.
1909 metai – labai svarbūs ir Bernardo Revelio asmeniniam gyvenimui. 1908 m. jis susipažino su Sara Trevis iš Ohajo valstijos, kilusia iš turtingos Oklahomos naftos magnatų šeimos, ir po metų ją vedė. Iki 1915 m. Bernardas įsitraukė į Saros brolio Saliamono naftos verslą ir turėjo savo alyvos tepalų kompaniją. 1912 m. gegužės mėnesį Sarai ir Bernardui gimė sūnus Nachmanas (mirė 1978 m.), o 1913 m. rugpjūtį – sūnus Hiršas (mirė 1961 m.).
Bernardas Revelis nebuvo sukurtas verslui, jis buvo teoretikas ir mokslininkas. Net ir didžioji rūpinimosi vaikais ir šeima našta gulė ant žmonos pečių (Bernard Revel: Builder of American Jewish Orthodoxy,by Rabbi Aaron Rakeffet-Rothkoff, New York, 1914, p. 7–11).
Bernardas Revelis matė sparčią JAV globalizaciją, baiminosi dėl žydų –judaizmo praradimo, papročių ir tradicijų nesilaikymo.Tai turėjo stabdyti grįžimas prie tradicinio (ortodoksinio) judaizmo pagrindų.
Žydų ortodoksų pagrindiniai principai
Žydai ortodoksai judaizmą suprato ir kaip religiją, ir kaip gyvenimo būdą. Senieji ortodoksiniai žydų papročiai daugiausia susiję su maistu ir pamaldomis.
Kiekvienos žydų šeimininkės pareiga, kad šeimoje būtų valgomas švarus maistas, paruoštas pagal specialią judėjų mitybos technologiją (košer). Žydams draudžiama vienu metu valgyti pieniškus ir mėsiškus patiekalus. Jeigu žydas valgo mėsą, tai negali teptis sviesto ar pilti pieno į kavą. Kad pieniški ir mėsiški valgiai nesusimaišytų, jie laikomi atskiruose induose, indai atskirai plaunami ir atskirais rankšluosčiais šluostomi. Žydams judaizmo principai neleidžia valgyti kiaulienos ir vėžiagyvių. Jiems leidžiama valgyti ėrieną, jautieną ir vištieną. Gyvulį paskersti gali tik įgudęs skerdikas. Jis turi žiūrėti, kad kuo greičiau iš skerdienos išbėgtų kraujas, kad gyvuliui būtų suteikiama kuo mažiau skausmo. Paskersto gyvulio mėsa mirkoma šaltame vandenyje ir sūdoma, kad joje neliktų nė lašo kraujo. Prieš valgymą tris kartus per dieną, ryte, vidurdienį ir vakare, kalbama vis kita malda. Žydai meldžiasi namuose ar sinagogoje. Melsdamiesi žydai prisidengia galvą skrybėle. Ryte žydas dėvi maldos šalį. Išeidamas viešumon žydų ortodoksas prisidengia galvą, taip pagarbindamas Dievą, kurio akivaizdoje gyvena visą gyvenimą. Prie kiekvieno žydo lauko durų staktos iš dešinės pusės yra pritvirtinta mezuza – ploni pergamento ritinėliai, kuriuose hebrajų kalba surašyti maldos paragrafai.
Primindamas ir įtvirtindamas senąsias tradicijas, Bernardas Revelis tai darė per JAV žydų švietimo sistemą ir siekė, kad joje žydai nesijaustų svetimi. 1915m. Bernardas Revelis Niujorke įkūrė J. Elchanano teologijos seminariją, 1916 m. – Talmudo akademiją, o 1928 m. – Ješiva koledžą. Tradicinį žydų judėjų mokymą jis pritaikė modernių laikų sąlygomis. B. Revelis teigė, kad reikia laikytis senųjų tikėjimo šaltinių Toros ir Talmudo raštų, bet reikia juos moksliškai išnagrinėti ir interpretuoti. „Žydų mokykla (ješiva) turi tapti vieta, kur žydai galėtų jaustis patogiai, didžiuotis savo religija, nepatirtų jokio antisemitizmo. Čia su mūsų moraliniu, dvasiniu mokymu, humanitariniais mokslais, dvasingumu ir sąžine turime sukurti harmoningą žydų asmenybę ir kartu praturtinti judaizmą, kuris laimina gyvenimą ir atgaivina tikrąją dvasią.“ Kartu jis, kaip ortodoksas, pasisakė prieš bet kokį moterų dalyvavimą žydų ritualinėse apeigose, prieš modernius baldus sinagogose (Ten pat, p. 267–268).
Nuo 1924 m. Bernardas Revelis vadovavo ortodoksų rabinų sąjungai. Nuo 1927 metų jis buvo Žydų mokslų ir tyrimo akademijos viceprezidentas, 1935 m. tapo pirmuoju Žydų mokslų ir menų akademijos viceprezidentu. Žydų intelektualai ir rabinai tiek JAV, tiek Izraelyje pabrėžia, kad savo veikla Bernardas Revelis prisidėjo prie dvasinių Izraelio valstybės formavimo ištakų. 1940 m. gruodžio 2 d. Bernardas Revelis mirė Niujorke. „New York Times“ tą dieną apie mūsų žemietį rašė: „Šį rytą Niujorko Sinajaus kalno ligoninėje (Amsterdamo aveniu-187) mirė 55 m. Bernardas Revelis, atvykėlis iš Rusijos (1905 m. Lietuvos valstybės dar nebuvo – V. K.), įžymusis Žydų hebrajų ir Talmudo akademijų prezidentas, enciklopedijų bendradarbis“ (The New York Times, 2 decembre, p. 23). Neabejotina, kad paskutinėmis gyvenimo dienomis jis prisiminė vaikystę ir gimtuosius Prienus, Prienų sinagogą.
Tėvo nueitu keliu pasuko vienas iš jo sūnų – Hiršas. 1942 m. jis apsigynė filosofijos mokslo daktaratą, tapo žymiu žydų religinės leidybos specialistu.
Tarp JAV ir Izraelio žydų Bernardo Revelio vardas labai žinomas ir gerbiamas. 1986 metais, minint pirmosios žydų ješivos JAV įsteigimą, buvo išleistas specialiai B. Reveliui skirtas vokas su jo atvaizdu ant vieno dolerio pašto ženklo. Jo vardu pavadintos žydų religinės mokyklos ir judaizmo moksliniai centrai.
Praeitais metais JAV buvo plačiai paminėtos Bernardo Revelio 130-osios gimimo metinės, išleista išsami studija, skirta jo gyvenimui ir veiklai. Renginiuose dažnai buvo minimas jo gimtųjų Prienų vardas. Neabejotina, kad ateis laikas, kai į Prienus atvyks ir JAV žydų ortodoksų rabinų delegacija. Tik ką jiems pasakysim?! Kad negerbiam ne tik jų gentainių, bet ir savo lietuviško paveldo, kad tik šimtą kartų įrėminam jau plačiai žinomas visoje Lietuvoje pavardes, kad ne papildom enciklopedijas, o tik iš jų nurašinėjam… Nesulaukdami valdžios supratimo ir palaikymo, artimiausiu metu visuomenei visuose krašto laikraščiuose skelbsim įvairius (kiekviename skirtingą – V. K.) svarbiausio Lietuvos nepriklausomybės šauklio krašte Juozo Brundzos biografijos momentus, taip pat tęsim visus krašto žmonėms pažadėtus darbus ir prašymus.
Istorikas Vytautas Kuzmickas
