Veiveriuose išsiveržęs muzikinis šaltinis srauniai teka jau dešimt metų (GALERIJA)
Gruodžio 27 d. vakarą, kai ant daugelio stalų dar garavo, ko gero, iškilmingiausios metų šventės – Kalėdų – nesibaigiančios šventinės vaišės, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centre (KLC) Skriaudžiuose ant scenos suskambo pirmieji Veiverių krašto jaunimo grupės „Cukraus pudra“ muzikiniai akordai.
Lygiai pusę septynių vakaro ant scenos užlipę atlikėjai pradėjo skaičiuoti dar vieną „Cukraus pudros“ dešimtmetį. Lygiai prieš dešimt metų lygiai pusę septynių vakaro ant scenos užlipę tuomet dar Virginijos Naudžiūtės vadovaujami jaunuoliai pradėjo ilgą, spalvingą ir nuotaikingą „Cukraus pudros“ kelią per platų ir nuotykių kupiną muzikos ir pramogų pasaulį.
Dešimt metų – daug ar mažai? Neįmanoma to pasakyti, tik galima pamatyti, išgirsti ir pajusti. Veiverių KLC didžiojoje salėje ant sienos nuolat besikeičiančios nuotraukos iš įvairių ir skirtingų renginių, koncertų, iš atlikėjų lūpų besipilančios grupės draugams skirtos dainos leido suprasti – nueitas labai – ilgas kelias. Per dešimt metų kolektyvas subūrė 50 muzikalių asmenybių. Penkiasdešimt, kurie sukūrė ne tik grupės, bet ir savo istoriją. Meninę, kultūrinę ir dvasinę.
„Cukraus pudra“ tapo trankiai pulsuojančia širdimi nedideliame miestelyje, įsikūrusiame abipus kelio, jungiančio du etnografinius regionus.
Kaip ir kiekvienas kolektyvas, „Cukraus pudra“ keitėsi. Keitėsi ir jos nariai, ir vadovai. Iš Virginijos rankų kolektyvo vairą perėmusi Dovilė Bičkauskaitė su tokia pačia charizma vedė muzikalųjį jaunimą per plačius koncertų, konkursų, sambūrių vandenis ne tik Prienų, bet ir kituose Lietuvos rajonuose. Deja, po kurio laiko išsiskirstę atlikėjai lyg ir pristabdė „Cukraus pudros“ veiklą, tačiau į pagalbą atskubėjo jaunoji vyresnėlių pamaina – „Cukriukai“. Taigi kolektyvas tapo tarsi mama, nuolat auginanti pamainą vyresniesiems. Užaugusių mažųjų „cukriukų“ dėka besibaigiant 2015-iesiems metams „Cukraus pudra“ Veiverių KLC salėje vėl užgrojo, vėl nuvilnijo tie patys visus viliojantys ir per Veiverių krašto lygumas, klonius ir slėnius nusinešantys akordai.
Tą dieną, prasidėjus žiemai, į Veiverių KLC salę prisijungti prie juos sužavėjusio kolektyvo skubėjo visi – ir senieji „Cukraus pudros“ draugai, ir tie, kurių akyse kolektyvas gimė ir užaugo, ir naujieji draugai, kuriuos suviliojo niekad nepavargstantys į gilias svajas panardinantys balsai.
Scenoje spindėjo visi dabartiniai kolektyvo nariai. Veiduose šviečiančios šypsenos liudijo, kad tai ne vakaro pabaiga – tai tik didelė pradžia. Ko gero, tai patvirtinti iš visos širdies galėjo Raminta Grėbliauskienė (Vyšniauskaitė), kuri yra „Cukraus pudros“ narė nuo pirmųjų jos akordų. Aidint plojimams ir į sceną lipant sveikintojams, jiems šypsojosi ir Veiverių krašto kultūros ir koncertų atspindys Virginija Mitrikevičienė, nuolat kolegėms iš pianino besiliejančiomis natomis ir savo balsu pagelbėjantis Dominykas Šimonis, niekur be šypsenos nežengianti Karolina Gustaitytė, Veiverių krašto jaunimą su viso Prienų krašto jaunuoliais vienijanti Rūta Ulevičiūtė, savo balsais žiūrovus užburiančios Rūta Naujokaitė ir Monika Grėbliauskaitė.
Scenoje skambėjo padėkos ir buvusiems kolektyvo nariams, vadovėms, nuolatiniams rėmėjams bei draugams. Ant scenos užlipę sudainuoti paskutinės koncerto dainos visi esami ir buvę kolektyvo nariai, kuriems per pūgą pavyko pasiekti „Cukraus pudros“ lopšį – Veiverių KLC, įrodė, kad kolektyvas, nors praėjo jau dešimtmetis, nors jo nariai vis keičiasi, niekada nenustos gyvavęs. Jis žengs į priekį vis pro naujas duris, į naujas muzikos sūkurio platybes.
