Išgelbėk gyvybę – tapk donoru!

Kartais mes nesusimąstome, kaip slenka laikas sužeistam, sergančiam žmogui. Laukimas, skausmas ir didžiulis noras gyventi jį lydi kiekvieną minutę. Tikriausiai didžiausią džiaugsmą patiriame tada, kai matome laimingą žmogų ir žinome, kad ir mes prie to prisidėjome…

Nors savanoriškos kraujo donorystės mastai Europoje palaipsniui auga, tačiau dar nemaža žmonių dalis yra nelinkusi dovanoti šio gyvybę leidžiančio išgelbėti žmogaus organizmo gaminamo skysčio. Pasak reguliariai kraują duodančių europarlamentarų, šis žingsnis – tai aukščiausia dosnumo ir solidarumo išraiška.

Donorų kraujo komponentų ir iš jų pagamintų preparatų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, apdegusiems, sužeistiems bei įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo šaltinis – kiti sveiki žmonės.

Kraujo donorystė – socialinis reiškinys, kai žmogus savanoriškai suteikia savo kraujo saugojimui kraujo banke, kad šis kraujas vėliau būtų panaudotas kraujo perpylimui. Donorų kraujas gelbsti kritinės būklės pacientus. Dažnai tai yra vienintelė veiksminga priemonė gyvybei išgelbėti.

2014 m. registre užregistruoti 55 774 kraujo donorai. Dalis užregistruotų asmenų, pageidaujančių duoti kraujo, netapo donorais, nes nepraėjo donorų medicininės atrankos.

2014 metais buvo užregistruoti 31 768 (57,0 proc.) neatlygintini donorai (kraujo ar jo sudėtinių dalių davę tik neatlygintinai), 21 857 (39,2 proc.) atlygintini (donavę tik už piniginį atlygį) ir 2 149 (3,8 proc.) donorai, kurie kraujo ar jo sudėtinių dalių davė ir atlygintinai, ir neatlygintinai. Palyginti su 2013 m., neatlygintinų donorų padaugėjo 17,9 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, tam, kad šalis galėtų savarankiškai apsirūpinti krauju ir jo produktais, būtina, kad kraują duotų 2–6 proc. šalies gyventojų. Lietuvoje 2014 metais, kaip ir 2013 m., kraujo ar jo sudėtinių dalių davė 1,9 proc. šalies gyventojų.

Kiekvieną kartą duodamas kraujo, asmuo užpildo donoro apklausos anketą. Pašnekesio su gydytoju metu gali išaiškėti sveikatos sutrikimai, kurie svarbūs tiek donorui, tiek recipientui, t. y. ligoniui, kuriam bus perpilamas kraujas. Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę (apžiūri išoriškai, matuoja kraujospūdį, pulsą, vertina širdies ir plaučių veiklą). Jei kraujo tyrimų rezultatai yra geri (tinkami), nenustatyta kontraindikacijų donorystei dėl persirgtų ar esamų ligų, nepriklausoma padidintos rizikos grupei, gydytojas priims sprendimą dėl donoro tinkamumo donorystei. Anketoje ir pokalbio su gydytoju metu suteikta informacija yra konfidenciali ir niekur neskelbiama.

Donoru gali būti asmenys nuo 18 iki 65 m. amžiaus. 17–18 metų asmenims taip pat galima tapti donorais, tačiau pagal įstatymus tam būtinas raštiškas vieno iš tėvų ar teisėto globėjo sutikimas. Hemoglobino lygis donoro kraujyje turi būti: vyrų – ne mažiau kaip 135 g/l, moterų – ne mažiau kaip 125 g/l (nustatoma prieš kraujo davimą).

Kaip pasirengti kraujo donorystei?

 Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, nesergantys lėtinėmis, širdies kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu.

 Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo su savimi turėti asmens dokumentą.

 Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.

 Prieš kraujo davimą donoras privalo būti pailsėjęs, lengvai pavalgęs. Būtina išgerti daugiau skysčių – mineralinio vandens, sulčių.

 Kraujo duoti nepatartina po įtempto darbo, po naktinės pamainos.

 Keletą dienų prieš kraujo davimą draudžiama vartoti stiprius alkoholinius gėrimus.

 Dieną prieš kraujo davimą siūloma nevalgyti riebaus, aštraus maisto (riebios mėsos, silkių, keptų bulvių, tarkuotų bulvių patiekalų, traškučių, majonezo, aštrių padažų, svogūnų ar česnakų) ir būtina gerti pakankamai skysčių.

 Kraujo davimo dieną rekomenduojama nerūkyti.

 Kraujo davimo procedūra trunka nuo 6 iki15 minučių. Standartinė fiziologinė donoro kraujo davimo dozė 450 ml., tokios dozės imamos viso pasaulio kraujo centruose, nes nekenkia žmogaus sveikatai. Dar apie 15–20 ml kraujo paimama tyrimams.

Rekomendacijos davus kraujo

 Po procedūros, venos dūrio vietoje, uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti.

 Po kraujo paėmimo žmogus turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių.

 Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti.

 Pertraukos tarp kraujo donacijų privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

„Iki šių dienų jaučiu dėkingumą donorams, kurių paaukotas kraujas išgelbėjo mano žmonos gyvybę, vaikučių mamą. Niekada negali žinoti, kada ir kuriam iš mūsų gali prireikti kraujo perpylimo, todėl manau, kad į kraujo fondą reikia avansu „įlieti“ savo kraujo dalį. Reikia duoti, kad galėtum imti“, – Marijos vyras.

Kviečiame gruodžio 16 d. atvykti į Prienų r. savivaldybės visuomenės biuro organizuojamą akciją „Prasmingiausia Kalėdų dovana“, kuri vyks Prienų rajono savivaldybėje nuo 12 val. iki 18 val. Bus galimybė tapti neatlygintu kraujo donoru.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad  lapkričio 19 dieną Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimams. Jais įteisinta tvarka, kad apie organų donorystę su artimaisiais būtų kalbama visais atvejais, kai nustatoma mirtis – ne tik po smegenų mirties (kaip buvo iki šiol), bet ir sustojus širdžiai bei nutrūkus kvėpavimui.

Inkstų transplantacijos šiemet pasiekė rekordinių aukštumų

2015 metai – sėkmingiausi inkstų transplantacijų istorijoje: iki šios dienos jau atlikta 100 transplantacijų, iš jų 6 – gyvosios inkstų persodinimo operacijos, kai inkstus sergantiems artimiesiems padovanojo gyvi donorai. Tai yra visų laikų rekordas nuo inkstų transplantacijos pradžios 1970 metais.

Už tai, kad pacientai vis dažniau sulaukia galimybės pasveikti, visų pirma reikia dėkoti gydytojams reanimatologams, nes donorystės procesas prasideda būtent reanimacijos skyriuje – jei nėra donorinio organo, nėra ką transplantuoti.

Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure (Revuonos g. 4, Prienai) galite pasirašyti sutikimą, kad Jūsų audiniai ir/ar organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti. Sutikimą gali pasirašyti asmenys, sulaukę 18 metų amžiaus. Taip pat yra galimybė sutikimą donoro kortelei gauti pasirašyti ir elektroniniu būdu, prisijungiant per interneto prieigą www.transplantacija.lt