Mažėja laukiančiųjų savivaldybės ir socialinių būstų eilės

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuriame atsirado nemažai naujovių. Kaip veikia šis įstatymas ir kokių pokyčių sulaukė žmonės, gyvenantys socialiniuose ir savivaldybės būstuose, sutiko papasakoti Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Antanas Grušelionis.

 

Įstatymas įnešė naujovių

„Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas įnešė tam tikrų pasikeitimų. Visų pirma, anksčiau socialinio būsto nuomos ir įsigijimo klausimus sprendė ir eiles sudarė savivaldybės Ūkio ir kaimo plėtros skyrius. Dabar šiuos reikalus tvarko Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius. Savivaldybėje sudaromas vienas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašas pagal prašymo užregistravimo datą ir laiką. Be to, norintys pasinaudoti parama socialiniam būstui išsinuomoti arba jau socialinį būstą nuomojantys asmenys ir šeimos privalo deklaruoti kalendorinių metų turtą (įskaitant gautas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, t.y. pateikti šias deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai kasmet iki gegužės 1 d. Nepateikusieji šių deklaracijų iš savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo bus išbraukiami.

Kitas labai svarbus dalykas yra tai, kad šiuo įstatymu buvo pakelta pajamų riba, nuo kurios žmogus netenka teisės nuomotis socialinį būstą arba gauti nuomos mokesčio kompensacijas. Iki 2014-ųjų pabaigos asmenys teisę nuomoti socialinį būstą prarasdavo, jei jų pajamos 5 proc. viršydavo nustatytą ribą. Dabar teisę į paramą asmuo praras tik tuo atveju, jei jo turtas ar pajamos viršys minėtą ribą daugiau nei 20 proc.
Šiuo atveju asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba galės priimti sprendimą šį savivaldybės būstą nuomoti rinkos kainomis, jei asmuo ar šeima neturės nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Reikia pažymėti, kad deklaracijas turi pateikti ir gyvenantys socialiniame būste, ir stovintys eilėje jam gauti“, – sakė A. Grušelionis.

Naujoje šio įstatymo redakcijoje numatyta dar viena paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti forma – būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija. Asmenys ir šeimos, įrašyti į Savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą bei eilės tvarka gavę savivaldybės pasiūlymą pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija, turės galimybę gauti nuomojamo iš privačių fizinių ar juridinių asmenų būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją.

Įstatymas numato, kad iš sąrašų išbraukiami asmenys ir šeimos ir tuo atveju, kai gavę rašytinį pasiūlymą dėl būsto nuomos, per jame nustatytą laiką du kartus be svarbių priežasčių neatvykta į savivaldybę ir raštu neišreiškia savo sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą. Beje, daugelis stovinčiųjų eilėje gauti socialinį būstą pageidauja, kad jis būtų mieste, o ne kaimiškoje vietovėje. Be to, neatsiranda norinčiųjų nuomoti būstą iš privačių asmenų, gaunant kompensaciją. Šiuo atveju turbūt daugiau nenorą reiškia nuomojamų butų šeimininkai, nes jeigu nuomos oficialiai, teks mokėti mokesčius…

Iš esmės keičiasi nuomos mokesčio dydis bei jo apskaičiavimo tvarka, nuomos mokesčių lengvatų teikimas.

 

Kas turi teisę gauti socialinį būstą?

A. Grušelionis sakė, kad teisę gauti socialinį būstą turi asmenys (šeimos), neturinčios savo būsto ar turinčios labai mažą (mažiau nei 8 kv. m vienam asmeniui) ar 60 proc. nusidėvėjusį, taip pat turinčios mažas pajamas. Socialinis būstas suteikiamas neribotam laikui, kol asmens ar šeimos pajamos pasieks tą lygį, kai jam jau nepriklausys socialinis būstas.

Socialinis būstas – į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis.

Savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.

Skirtumas tarp socialinio ir savivaldybės būstų yra tas, kad socialinio būsto negalima privatizuoti, o savivaldybės būstas gali būti privatizuotas.

Birštono savivaldybė turi 67 socialinius ir 23 savivaldybės būstus. 49 būstai yra Birštone, o kiti kaimiškose vietovėse – Birštono vienkiemyje, Jundeliškėse, Siponyse. Kaip teigė Socialinės paramos ir vaiko teisių skyriaus vedėjas, nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojęs LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas sumažino eilę 17 asmenų, tad iš 49 laukiančių eilėje liko 32. Tarp išbrauktų iš eilės asmenų yra išvykusių į užsienį, kurie nepateikė reikiamos informacijos ir deklaracijų. A. Grušelionis tikisi, kad sugriežtinus sąlygas ir padidinus kontrolę, socialinių būstų poreikis dar labiau sumažės. Yra neoficialios informacijos, kad kai kurie išvykėliai yra perleidę būstus kitiems asmenims, kad turi kitą gyvenamąjį plotą. Aišku, kiekvieno greitai „neiššifruosi“, bet žmonės turi būti pilietiški ir apie piktnaudžiavimus pranešti savivaldybei.

 

Kaip tvarkosi socialinių būstų nuomininkai
Kai kurie socialiniai būstai yra savivaldybės atsakingų darbuotojų galvos skausmas. Dauguma, ypač socialinės rizikos šeimų nevertina to, ką gauna lengvatine tvarka. Ne paslaptis, kad jų būstai prastai prižiūrimi, netvarkingi. Pasak skyriaus vedėjo, tokių būstų šeimininkai nori, kad viską padarytų savivaldybė. Neretai tokios šeimos turi įsiskolinimų už šildymą, vandenį, elektrą. Kartais Socialinės paramos ir vaiko teisių skyriaus darbuotojams tenka imtis buhalterijos, kad padėtų tokioms šeimoms susitvarkyti biudžetą. Labai greitai ištirpsta kai kurių gauti pinigėliai (pašalpos), ypač kai reikia grąžinti paimtus greituosius kreditus.

„Savivaldybė turi padaryti kapitalinį remontą, o einamuosius buto priežiūros darbus turėtų atlikti patys gyventojai. Yra tvarkingų šeimų, kurios butus prižiūri, gyvena tvarkingai. Labiau apsileidę yra socialinės rizikos šeimos, kurių tėvai stokoja socialinių įgūdžių. Dažniau lankomės tokiose šeimose, aiškinam, mokom, netgi pabaram, bet didelių pokyčių nematom“, – sakė A. Grušelionis.

Tačiau vedėjas mano, kad pakoreguotas įstatymas jau per tris šių metų ketvirčius davė rezultatų, o iki metų pabaigos jie turėtų būti dar akivaizdesni.

DSCF2018

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close