Šilti, turiningi susitikimai praskaidrina žmonių su negalia kasdienybę
Akistata su negalia, ne vienerius metus trunkanti kova su liga, pokalbiai su kaimynais… Ir vėl apie ligas, vaistus. Tai – žmonių su negalia kasdienybė. Todėl šių žmonių bendruomenės susitikimai, susibūrimai, pabendravimas, pasidalijimas patirtimi – visad laukiami, jiems visi labai nuoširdžiai ruošiasi.
Antai ir į Prienų neįgaliųjų draugijos Ašmintos padalinio pirmininkės Danutės Jonykienės organizuotą teminį renginį susirinko gausus būrys Prienų rajono neįgaliųjų draugijos atstovų. Džiugu buvo matyti, kad jiems draugiją palaikė Balbieriškio, Naujosios Ūtos, Ašmintos seniūnijų seniūnai.
Renginys, vykęs Ašmintos daugiafunkciame centre, buvo skirtas mokymams apie slaugą. Paskaitą skaitė Kauno klinikų Chirurgijos skyriaus slaugytoja Birutė Dereškevičienė, kuri ją pradėjo žodžiais: „Geriausia sveikatos priežiūros tarnyba pasaulyje yra šeima.“ Tačiau žinant, kad šiais laikais po operacijų ar kitų ligų gydymo ligoniai dažniausiai išrašomi iš ligoninės jau po 6–7 dienų ir toliau slaugomi namuose, labai svarbu sudaryti visas sąlygas, atitinkančias ligonio būklę. Netinkama priežiūra, pabrėžė B. Dereškevičienė, gali labai pabloginti ligonio būklę.
Slaugytoja suteikė susirinkusiesiems daug teorinių bei praktinių žinių, ką svarbu žinoti slaugant ligonį namuose, kokie pavojai gresia, visa tai pademonstruodama su ligonio modeliu – vaikiška lėle. Išsamiai papasakojo, kaip pasirūpinti kasdienine ligonio higiena, ką naudoti nuo iššutimo ar ligoniui karščiuojant, pademonstravo, kaip teisingai pakeisti patalynę, sauskelnes, nuprausti nesikeliantį iš lovos žmogų, jį vartyti, kad neatsirastų pragulų.
Pirmasis ženklas, kad pradeda vystytis pragulos, yra odos raudonumas tam tikroje vietoje, kuris neišnyksta ilgiau nei pusvalandį. Norint išvengti pragulų, pabrėžė slaugytoja, ligonį vartyti reikėtų kas 2 val. (rečiausiai kas 4 val.), keisti jo kūno padėtį, tai gerina odos kraujotaką. Kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairias vaistinėje parduodamas priemones, tačiau B. Dereškevičienė pademonstravo pačią elementariausią namų sąlygomis ir tokią, kokią dažniausiai naudoja pati skyriuje, priemonę. Tai – medicininė pirštinė, kuri yra šiek tiek pripildyta vandens. Kad nesitrintų koja į koją, tokią pirštinę galima padėti tarp kojų ar pakišti po kulnu, alkūne, šiek tiek pakeliant galūnes, kad nesusidarytų pragulos. Čiužiniai nuo pragulų taip pat gali padėti jų išvengti. Lygus, be raukšlių turi būti ir ligonio paklotas, patalynė – natūralaus pluošto, sugerianti prakaitą ir praleidžianti orą. Iš natūralaus pluošto turėtų būti ir ligonio apranga, ji turi būtų patogi, minkšta ir neveržti kūno.
Reikia rūpintis ir ligonio mityba, psichologine būsena. Ligonis turi gauti pakankamai baltymų, angliavandenių, mineralų, mikroelementų ir kalorijų. Pragulos greičiau vystosi, jei ligoniui trūksta vitamino C ir cinko. Pasak B. Dereškevičienės, valgyti ligoniui reikia leisti kiek galima ilgiau pačiam, kad jis nesijaustų nepilnavertis. Po valgio būtinai reikia veidą nušluostyti drėgna servetėle. Beje, gulinčio ligonio rankos, veidas, kaklas turi būti prausiami, dantys valomi kiekvieną rytą. Jeigu neįmanoma ligonį prausti vonioje ar po dušu, galima ir lovoje. Tuomet, plaunant rankas ir kojas, reikia atidengti galūnę, padėti po ja rankšluostį. Nuprausti viršutinę kūno dalį, nugarą – pavertus ant šono. Nugarą ir šoną prausti masažuojamaisiais judesiais, nuo pečių juosmens link. Nuprausus būtinai reikia labai sausai nušluostyti. Slaugytoja akcentavo, kad gulintį ligonį galima prausti specialiu plaunamuoju kremu, pvz., „Tena“. Jis skirtas tarpvietės odai valyti keičiant sauskelnes ir visam kūnui prausti.
Paskaitos metu slaugytoja kalbėjo ir apie saulės smūgį bei šiluminį išsekimą, kuris gali grėsti ligoniams, karštą vasarą ilgiau būnantiems lauke, pasidalino patarimais, kaip vienu ir kitu atveju reikėtų artimiesiems elgtis, taip pat atsakė į susirinkusiųjų klausimus. „Saugokite vienas kitą, saugokite save ne tik nuo saulės smūgio, bet ir kiekvieną dieną. Dabar – ruduo, soduose sunoko obuoliai, kriaušės. Jeigu nuo žemės nepasiekiate, turbūt kyla pagunda jų nusiskinti ant ko nors pasilypėjus. Pasilypėti kartais prireikia ir namuose – kabinant užuolaidas, valant langą, siekiant kažką nuo aukščiau paimti. Mūsų amžius jau ne toks, todėl nelipkite ir nerizikuokite likti neįgalūs ar net prikaustyti prie lovos“, – patarimus dalijo B. Dereškevičienė, pateikdama keletą pavyzdžių iš savo darbo kasdienybės, kaip neatsargiai elgdamiesi, norėdami pademonstruoti savo sugebėjimus, visam gyvenimui neįgaliais lieka ir jaunesni žmonės.
Už įdomią ir naudingą paskaitą lektorei dėkojo Ašmintos neįgaliųjų padalinio vadovė D. Jonykienė, seniūnijos seniūnė Vida Vitkauskienė, o visi susirinkusieji palydėjo aplodismentais.
Už paramą kasdieninėje neįgaliųjų veikloje ir organizuojant renginį D. Jonykienė gėlių įteikė Ašmintos seniūnei ir neįgaliųjų padalinio nariams Aldonai ir Jonui Kasparavičiams, Nijolei ir Stasiui Grigalevičiams bei Onutei Marčiukaitienei, visiems padalinių vadovams – ir po simbolinį varpelį.
Energingą, visad besišypsančią ir pasirengusią bet kurią akimirką atskubėti į pagalbą Ašmintos padalinio vadovę D. Jonykienę, visus organizacijos narius, aktyviai įsitraukiančius į jos veiklą, nuo neįgaliųjų reikalų nenusišalinančius seniūnus sveikino ir visiems jiems ačiū tarė Prienų rajono neįgaliųjų draugijos atstovė Irena Valatkevičienė, padalinių vadovai. O Ašmintos seniūnė dar pridėjo ir didelį šakotį, papuošusį kuklų vaišių stalą. Prieš susėdant už jo, trumpą koncertą dovanojo Ašmintos laisvalaikio salės moterų ansamblis.
