Iš Birštono muziejaus fondų. Birštono kurortas 1937 metais
,,Retai kur galima rasti tiek gražių vietų pasivaikščiojimams, kaip Birštone. Gražus didelis kurorto parkas, sena beržų alėja, Nemunas ir šilas kitoje pusėje kiekvieną vilioja ir palieka neišdylantį įspūdį. Parke didingas Vytauto kalnas, toliau – aukšti, statūs Nemuno vingių krantai ir nuo tų krantų tolimas vaizdas į gražią apylinkę, į miestelį apačioje prie pat Nemuno, į kurorto parką, į Verknės stačius krantus…“
Birštono muziejaus fondus papildė 1937 metais Kaune išleistas leidinys ,,Lietuvos kurortai“. Tarp to meto Lietuvos kurortų, tokių kaip Berčiūnai, Kulautuva, Lampėdžiai, A. Panemunė (Kaune – A. S.), Palanga, Juodkrantė, Nimerzatė (Nimerseta – A. S.), Smiltynė, aprašomas ir Birštono kurortas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą išleistame leidinyje nuosekliai aprašoma Birštono kurorto geografinė padėtis ir klimatas:
,,Didžiausias Lietuvoje gydomasis kurortas, Birštonas, (Druskininkų kurortas tuo metu buvo okupuotas ir priklausė Lenkijai – A. S.) yra šiaurinėje Dzūkų krašto dalyje, Alytaus apskrityje, 40 km atstumu nuo Kauno, prie plento iš Kauno į Alytų. Kurortas apsuptas dideliais pušynais ir stačiais Nemuno vingių krantais. Šioje vietoje Nemuno slėnis smiltingas, sausas. Pušynai ir aukšti Nemuno krantai kurortą uždengia nuo vėjų. Aplink nuostabi savo grožiu gamta: platūs pušynai, didingos Nemuno kilpos. Graži gamta ir dideli pušynai vasarotojams teikia ramų poilsį; sausas, kvepiantis smiltingųjų pušynų oras gaivina ir stiprina sveikatą. Todėl Birštonas yra viena iš gražiausių ir sveikiausių vietų vasaros poilsiui.“
Aprašomos Birštono kurorte teikiamos gydomosios procedūros ir jų kainos: ,,Dumblo ir mineralinė vonia – 6 Lt; papiginto sezono metu (kuomet baigiasi oficialus kurorto sezonas) – 5 Lt; angliarūgštės vonia I klasės – 4,50 Lt ir 4 Lt; mineralinė vonia – 4 Lt ir 3 Lt ir t.t.“ Vonią buvo galima gauti tik su įregistruotu bilietu, kuriame būdavo pažymėta, kurią dieną ir valandą ir kuriame kambaryje paskirta gydomoji vonia. Vonią galėjo gauti tik tas, kam bilietas parduotas, ir tik biliete pažymėtu laiku. Buvo draudžiama be leidimo atsinešti į vonią ir vartoti: muilą, visokius vaistus ir tepalus. Nepasiturintys asmenys galėjo gauti gydymą kurorte puse kainos nuo birželio 25 d. iki rugsėjo 1 dienos, t.y. papiginto sezono metu. Raudonojo Kryžiaus sanatorijose kambarių kainos svyravo nuo 50 iki 180 litų mėnesiui. Kambariuose buvo elektros apšvietimas, centrinis šildymas, buvo ir telefonas.
Birštono kurorto lankytojai, poilsiautojai kurorto parke turėjo laikytis tam tikrų taisyklių. Parke buvo draudžiama šiukšlinti, gadinti parko įrengimas, skinti gėles, praustis prie šaltinių, laužyti šakas, vaikščioti ne takais, važinėti dviračiais, leisti palaidus šunis, o po 22 val. dainuoti ar šiaip tylą ardyti. Nusikaltę šioms taisyklėms turėjo mokėti piniginę baudą –,,pabaudą“. Kurorto lankytojams buvo siūlomos ir įvairios pramogos, tokios kaip plaukimas motorine valtimi, kėgliai, tenisas, kriketas. „Sezono metu (sezonas truko nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d.) prieš pietus ir po pietų kurorto parke grojo orkestras. Kasdien vakare svetainėje (kurhauze) skambėjo muzika ir vyko šokiai. Dažnai rengiami kurorto salėje įvairūs pasilinksminimai ir pramogos: koncertai, vaidinimai, paskaitos“. Taip pat organizuojamos ekskursijos Nemunu valtimis ir motorine valtimi. Kas gyveno kurorte sezono metu daugiau kaip 3 dienas, turėjo mokėti kurortinės rinkliavos mokestį nuo 5 iki 15 litų. Šio mokesčio dydis priklausė nuo socialinės ir šeiminės padėties bei išbūto laiko.
Susisiekimas vyko autobusu kasdien iš Kauno į Birštoną šešis kartus, o šventadieniais 8 kartus per dieną. Ši kelionė trukdavo 1 val. 20 min. Kurorto autobusų stotyje buvo informacijos centras, kuriame lankytojai galėjo sužinoti apie kurorto įstaigas, nuomojamus kambarius ir butus. Pateikiamas vilų sąrašas, kuriose kurorto vasarotojai ir turistai galėjo apsistoti. Su visomis pretenzijomis ir pageidavimais nurodoma kreiptis į kurorto direktorių dr. Balį Matulionį arba į kurorto ūkio dalies vedėją.
Vyr. fondų saugotoja Angelė Sabaliauskaitė
