Litą matome jau paskutinę dieną

Šių metų kovą paminėjome jau 25-uosius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metus. Tai ketvirtis amžiaus, kai vaikštome laisvos Lietuvos žeme.

Šie 25 metai pažymėti ne vien džiaugsmu, trispalvėmis ir žodžiu „Lietuva“ lūpose. Skaudi valstybės pradžia pareikalavo dešimčių lietuvių gyvybių. Visus juos vadiname kovotojais už laisvę. Vieni žuvo pačioje Lietuvos širdyje – prie Lietuvos televizijos bokšto, kiti – saugodami dar visiškai skylėtą valstybės pasienį, treti – toli nuo tėvynės, Rusijos platumose, su meile Lietuvai tarnaudami okupantų kariuomenėje.

Skaudžias atsiskyrimo nuo Tarybų Sąjungos pasekmes pratęsė „broliai lietuviai“, nusprendę vietoj sovietinės milicijos metodų perimti vakarietišką nusikalstamų struktūrų gyvenimo pavyzdį. Patys pirmieji Lietuvos verslininkai, bandantys sukurti laisvos Lietuvos laisvą ekonomiką, vėl susidūrė su savo veiklos „inspektoriais“. Tiesa, „naujieji lietuviai“ pakeitė ir bausmių techniką. Keliones į kalėjimus pakeitė kelionės į anapus…

Vos prieš 11 metų Lietuva žengė į naują vystymosi etapą. Jeigu prieš 25 metus regėjome į Lietuvą iš Tarybų Sąjungos dardančius traukinius su tankais, prieš vienuolika metų į Lietuvą iš Vakarų atidardėjo traukiniai su pinigais.

Netrukus po Lietuvą pradėjo lakstyti pinigų prikrautos bankų mašinos, kurias vos prieš 15 metų dar regėjome tik televizorių ekranuose. Tais laikais, rodos, protu nesuvokiami kiekiai pinigų atriedėjo ir į Lietuvą. Pykti negalima, pradėjome gyventi geriau. Visus bauginusi mafija, galima sakyti, išnyko. Mokantys tik savo fizinę jėgą naudoti nusikaltėliai išsibėgiojo po platųjį pasaulį, mokantys ir galvą pasukti žmonės tapo statybinių kompanijų arba didelių įmonių vadovais. Rodos, visos praeities bėdos pasibaigė.

Dabar galime drąsiai vaikščioti po gatves, kurios kiekvieną dieną tampa vis tuštesnės. Dešimtimis procentų kas porą mėnesių augančios kainos ir vos vienu varganu procentu per metus didėjantys atlyginimai vis labiau Lietuvoje įsuka „natūralią atranką“. Nuo tokių piniginių proporcijų vieni bėga į Vakarus, kiti nori į Rytus, o treti baigia jau ir anapus atsidurti.

Taip ir mūsų numylėtasis Litas. Atėjo, pamatė, paguodė ir išeina. Visus linksminusį piniginį „zoologijos sodą“ 1993 metais pakeitęs Litas ir tada visus išgąsdino nemenkai. Ne vienam buvo gaila tokią solidžią 500 vertės „meškutę“ pakeisti į penkias liūdnoko vaizdo „Žemaites“. O ką kalbėti apie 50 „briedžių“, pavirtusių apskrita 50 centų moneta… Žinoma, pykti negalima. Nacionalinę valiutą lietuvybės išsiilgę tautiečiai greitai pamėgo. Pragyveno mūsų Litas visas negandas. Vieni jį su didžiausiu džiaugsmu atlyginimų ar pensijų dieną abiem rankom apkabindavo, antri mėtydavo kaip smulkmeną, o treti jau skubindavosi į „techniškai apdorotą“ vyną iškeisti. Keitėsi Lietuva, keitėsi ir Litas. Įstojus į Europos Sąjungą, Litas pasidarė dar mielesnis – ir gražesnis, ir vertingesnis. Na, žinoma, vertingesniu jis laikytas tik tada, jeigu dideliu kiekiu su traukiniu atvažiuodavu. Mus, žengiančius atkurtos nepriklausomos valstybės taku, lydėjęs Litas 2015 metų pirmąją dieną ėmė ir atsisveikino. Kartu su juo nutrūko dar viena mūsų tautiškumo gija.

Po Naujųjų metų praėjus dviems savaitėms Litą galutinai pakeitė euras. Nors ir pirmieji eurai spindėjo lietuviškais užrašais ir lietuviškuoju Vyčiu, deja, tai suteikė nedaug paguodos. Ir dabar, žinant, kad vieną iš euro zonos šalių – Graikiją prie sienos remia milžiniškos skolos, o ekonomistai gąsdina, jog Graikija žemyn nusitemps ir kitas valstybes, šiek tiek ir neramu darosi. Tuo metu, kai keletas Europos valstybių mąsto apie savo valiutos grąžinimą arba net išvis atsiskyrimą nuo Europos Sąjungos, mes savo parduotuvėse Lito užrašą regime paskutinį kartą.

Visą pusmetį nuo euro įvedimo pradžios iki pat birželio 30 d., siekiant išvengti piktnaudžiavimo valiutos pasikeitimu ir kainų apvalinimu, visos įstaigos ir įmonės buvo įpareigotos visas savo paslaugų ir prekių kainas pateikti abiem valiutomis. Nusižengusiems taikytos nuobaudos. Tokių per gegužę susirinko 100, o nuo metų pradžios – daugiau negu tūkstantis. Per šį laikotarpį Prienų krašte suklupo trys įstaigos, Birštone – viena.

Dabar visi galės lengviau atsipūsti. Nuo liepos 1 d. kainininkuose bei lapeliuose prie prekės puikuosis tik kaina Europos Sąjungos valiuta –- euru. Tiesa, nereikia nusiminti nespėjusiems litų išsikeisti į eurus. Antrąjį pusmetį, iki pat Naujųjų metų, litus į eurus nemokamai keis Prienuose esantys DNB ir SWEDBANK bankai bei Birštone – Šiaulių bankas. Na, o tiems, kurie nespės litų išsikeisti ir iki 2016 metų, Lietuvos banko padaliniai Kaune ir Vilniuje juos keis, ko gero, amžinai.

Taigi, jau rytoj Litas išnyks iš prekių lentynų. Ironiška, jis jose išbuvo tiek pat, kiek ir prieš Lietuvos okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu – 21 metus.