Pasikarščiavo ar priėmė apgalvotą sprendimą?
Praėjusiame Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje opozicija kreipėsi į merą ir valdančiąją koaliciją inicijuoti tyrimą dėl tarybos nario E. Visocko užimamų pareigų dviejose savivaldybės įstaigose suderinamumo, darbo grafiko Kūno kultūros ir sporto centre pagrįstumo, teisėtumo ir efektyvumo, nustatyti ir išieškoti galimai Savivaldybės biudžetui padarytą žalą, kai E. Visockui buvo mokamas atlyginimas už KKSC direktoriaus pavaduotojo darbą, o tuo pačiu metu jis užsiiminėjo visuomenine vekla. Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komiteto pirmininkas Egidijus Visockas pareiškė pasitraukiantis iš komiteto pirmininko pareigų. Paprašėme E. Visocką atsakyti į keletą „Naujojo Gėlupio“ klausimų.
Kodėl pasitraukėte iš komiteto pirmininko pareigų?
Kaip minėjau, nesutapo mano ir koalicijos požiūris į sveikatingumo ir sporto politiką rajone. Sveikatingumą ir sportą aš suprantu kaip vieną svarbiausių žmogaus, kaip asmenybės, vystymosi, stiprėjimo, darbingumo palaikymo, fizinės ir psichinės sveikatos ugdymo ir lavinimo aspektų. Visose išsivysčiusiose šalyse ir organizacijose, kurioms yra svarbus žmogus, stengiamasi sudaryti sąlygas ir visaip skatinti žmogų būti sveiką ir darbingą tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Neseniai teko pabuvoti Norvegijoje. Ten, tokiame kaimelyje kaip Išlaužas, yra tarptautinio lygio standartus atitinkantis futbolo, lengvosios atletikos stadionas, teniso kortai. Stadione yra inventorius ir iki vėlaus vakaro dega šviesos, kad gyventojai galėtų užsiimti mėgstama veikla ir gerai jaustųsi ten, kur gyvena ir dirba, kad jiems nereikėtų galvoti apie išsikėlimą į kitą vietą ar emigraciją. Pažangiose firmose (kai kur ir Lietuvoje!) sporto klubus lankantiems darbuotojams mokamas didesnis atlyginimas, nes tai tiesiogiai susiję su žmogaus darbingumu. Deja, Lietuvoje mokiniai turi tik dvi savaitines kūno kultūros pamokas ir mažai galimybių mankštintis po pamokų, o suaugusieji – brangius sporto klubus. Turime legendinio „Žalgirio“ iškovotą garbę ir šlovę, kurią mums patiems apsukrūs verslininkai brangiai pardavinėja, o to paties „Žalgirio“ vyrai turi darbuotis užsienyje.
Pažvelgę į sporto finansavimą Prienuose, matome, kad beveik visi pinigai nukeliauja į vieno klubo sąskaitą. Sporto infrastruktūra, jei tokia yra, formuojama vieno klubo labui. Turime taryboje daugybę gydytojų ir kitų profesijų žmonių, kurie deklaruoja esantys sporto mylėtojai ir puoselėtojai, tačiau jie, ko gero, nesupranta, ką reiškia atvesti žmogų į sporto salę. Išklausius juos, galima daryti išvadą, kad stebėti rungtynes yra gerokai sveikiau nei sportuoti pačiam. Tam prieštarauja grėsminga mokinių sveikatos situacija mokyklose ir bendras gyventojų sveikatingumo rodiklis. Turėtume pasirinkti, ką perkame: kitų sportininkų iškovotą (nupirktą) šlovę ar savo rajono žmonių sveikatą, užimtumą, prevenciją ir t. t. Mano nuomone, didysis sportas tapo verslu, ir jis, o ne sveikai gyventi vis dar norintys rajono gyventojai, turėtų padėti išlaikyti sporto arenas.
Kokia Jūsų nuomonė apie Prienų sporto arenos veiklą, už kurią jūs turėtumėte būti atsakingas, ir VšĮ steigimą?
Iš rajono žiniasklaidos sužinojome, kad projektuojant ir statant Prienų areną buvo žadama, kad arena tikrai atsipirks ir uždirbs pinigus. Taigi reikėtų paklausti tų, kurie tai žadėjo, kokie buvo jų skaičiavimai ir planai. Pradėjęs dirbti sporto arenoje, aš taip pat entuziastingai ėmiau ieškoti norinčiųjų ir galinčiųjų nuomotis mūsų areną renginiams ir varžyboms. Susisiekiau su užsienio ir Lietuvos klubais bei federacijomis. Koks rezultatas? Ogi arena atiduota naudotis krepšinio klubui „Prienai“. Jiems arena priklauso nuo 11.00 val. iki 12.30 val. ir nuo 18.00 val. iki 21.00 val. kiekvieną dieną treniruotėms, plius papildomai varžybos pagal tvarkaraštį. Bet koks bandymas pritraukti kitas komandas į mūsų areną ne tik neįmanomas, bet ir sutinkamas labai priešiškai. Sporto centro interesai ignoruojami. Taip pat buvome pasiruošę sudaryti sutartis su kompiuterių remonto, spaudos, apsaugos atstovais, kurie norėjo bendradarbiauti. Deja, jie turėjo pasirinkti: arba remia krepšinio klubą, arba traukiasi iš arenos. Bendraudami su galimais partneriais, klubo atstovai pastariesiems tiesiai šviesiai pasakydavo: „Ką susitariate su sporto centro vadovais – niekas negalioja“. Tokią situaciją turime visą krepšinio sezoną. Žinoma, tokia yra daugumos tarybos narių valia, mes ją privalome vykdyti.
Ar nemėginote ieškoti kitų alternatyvų pritraukti lėšas?
Galime bandyti organizuoti veiklą vasaros metu. Susisiekiau su Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos krepšinio klubų, futbolo ir kitų federacijų atstovais. Deja, profesionaliems klubams mūsų arenoje trūksta treniruoklių salės, o kitos sporto šakos arenoje nepriimtinos. Už suorganizuotą kitokios šakos, t. y. futbolo, tarpmiestinį vaikų turnyrą net ir po pusės metų girdžiu neigiamus kai kurių tarybos narių vertinimus. Pasirodo, futbolo žaidimas „kenkia“ arenai. Koncertai? Atvykimo sąlyga: sumokame atlikėjui honorarą, o ką surenkam už bilietus – mūsų reikalas. Ar matote kokią galimybę dabartinėje situacijoje? Žinoma, net ir tokiomis sąlygomis suorganizavome pirmąjį po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje tarptautinį stalo teniso turnyrą, tarpmiestinius futbolo, bushido, biliardo, stalo teniso ir kitus turnyrus, taip pat ir keletą rajono renginių.
Norint, kad arena pritrauktų lėšas, būtinos investicijos, o ne naujų organizacijų steigimas. Juk jau dabar reikalinga treniruoklių salė, papildomos rūbinės sportininkams ir žiūrovams, universali danga ir apsauginiai tinklai kitoms sporto šakoms ir pan. Rengiant klausimą apie atskiros VšĮ steigimą, niekas neklausė už sportą atsakingų ir toje srityje dirbančių žmonių nuomonės, niekas nepristatė jokių skaičiavimų ir galimybių. Švietimo, kultūros, turizmo ir sporto komitetui pritrūko informacijos, kad suformuotų nuomonę.
Jau ne pirmą kartą jūsų darbas dviejose pareigybėse, dviejose įstaigose užkliūva opozicijai? Praėjusiame posėdyje buvo kreiptasi į merą ir Tarybą su prašymu inicijuoti tyrimą. Ką manote apie tai?
Kad problema būtų suprantamesnė, norėčiau paaiškinti, kada ir kodėl ji kilo. Teismo sprendimu buvau grąžintas į darbą, į ankstesnes – kūno kultūros mokytojo – pareigas „Žiburio“ gimnazijoje. Prieš neteisėtai atleidžiant mane iš darbo, turėjau 24 val. savaitinį krūvį. Kol vyko teisminiai ginčai, mano darbo krūvį gavo naujai priimtas mokytojas, kuris buvo įdarbintas pagal neterminuotą darbo sutartį. Pagal teismo sprendimą grįžęs į darbą, turėjau teisę reikalauti buvusio darbo krūvio, tačiau, nenorėdamas įtampos tarp kolegų, sutikau su likusiu 12 val. savaitiniu krūviu. Taigi per pusę sumažėjo buvęs mano darbo krūvis. Kadangi esu įpratęs dirbti gerokai daugiau, ieškojausi papildomo darbo. Dalyvavau konkurse Prienų rajono savivaldybės kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti ir jį laimėjau. Darbo kodeksas leidžia dirbti per parą 12 val. Aš sporto centre per savaitę dirbu 40 val. ir turiu 12 val. „Žiburio“ gimnazijoje. Tai atitinka Darbo kodekso reikalavimus. Vadovaudamasis Darbo kodeksu, galiu per savaitę dirbti ir didesniu krūviu nei dabar. Opozicija kritikuoja mano darbo grafiką. Bet jis atitinka visus Darbo kodekso reikalavimus. Kodėl sporto centre dirbu po pietų? Reikia pasižiūrėti į sporto centro darbo grafiką. Visa sporto centro veikla prasideda po pietų ir baigiasi dažnai po 22 val. Nedalyvauti toje veikloje administracijai praktiškai neįmanoma.
Kaip manote, kodėl Prienų rajono savivaldybės etikos komisijoje atsirado gimnazijos kūno kultūros mokytojų pareiškimas? Kaip ketinate elgtis po komisijos sprendimo?
Pavasarį bendraudami su gimnazijos direktore sutarėme: jei mažės mokinių skaičius, atsisakysiu dar keleto valandų. Rudenį tik man vienam pasiūlė sumažinti darbo krūvį. Kadangi krūvis niekam nemažėjo, tik padidėjo, o gimnazijoje ne aš vienas dirbu pagal kelias darbo sutartis, rugpjūčio mėn. raštu informavau gimnazijos direktorę, kad nesutinku su krūvio mažinimu, o rugsėjo 5 d. Savivaldybės tarybos etikos komisija gavo kūno kultūros mokytojų pareiškimą, kad neva aš reikalaujantis padidinti man darbo krūvį. Mokytojų nuomone, aš painioju viešus ir privačius interesus. Etikos komisija savo sprendimu konstatavo, kad aš „pažeidžiau Valstybės politikų elgesio kodekse ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus“. Deja, nenurodė nei kuriuose teisės aktuose, nei kuriuos reikalavimus. Ko gero turiu išsirinkti pats. Dėl šio sprendimo aš kreipiausi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Telefonu man atsakė, kad tai yra mano, kaip mokytojo, ir gimnazijos darbo santykiai, ir Etikos komisija neturėjo teisės tokio prašymo nagrinėti. Šiuo metu laukiu atsakymo raštu ir spręsiu, ką daryti toliau. Kai kurie kolegos atsiprašė dėl šio skundo, dirbame ir bendraujame toliau. Esu įsitikinęs, kad tai yra politiniai žaidimai, norint pakenkti mano, kaip politiko, reputacijai, nes mano nuomonė dažnai ne tokia, kokios galbūt kažkam norėtųsi.
Roma Sinkevičiūtė
