home Pasaulyje Ar galėjo dujų vamzdis nužudyti pusę aukščiausiosios Lenkijos valdžios?

Ar galėjo dujų vamzdis nužudyti pusę aukščiausiosios Lenkijos valdžios?

Balandžio 10 d. dar ilgai Lenkijos piliečiams primins kraupų ir skaudų įvykį. Būtent tą dieną prieš penkerius metus Rusijoje, prie Smolensko, sudužo karinių Lenkijos pajėgų lėktuvas, kuriuo tuometinis Lenkijos Respublikos prezidentas Lechas Kaczinskis, jo žmona bei dar 94 asmenys vyko į Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimą.

Pirmąją šalies porą į sovietų įvykdyto Lenkijos karininkų sunaikinimo minėjimą lydėjo aukšti vyriausybės, kariuomenės vadai, parlamentarai. Tirti avariją buvo pavesta Rusijos Federacijos teisėsaugai, tačiau nelaimės tyrimą nuolat stebėjo įvairūs entuziastai, kuriems rūpėjo ne tik teisybė, bet ir nutylėti faktai. Dabar, praėjus penkeriems metams, faktai pradeda badyti akis.

Nors tyrimas užtruko ilgai ir galutinės išvados vis dar netenkina skeptikų, „kabliukai“ kurie bado akis, atsirado jau pirmosiomis savaitėmis po tragedijos.

Galima sakyti, didžiausią šoką visai Lenkijos bendruomenei sukėlsui aviakatastrofa įvyko 2010 m. balandžio 10 d. apytiksliai 10.40 val. Maskvos laiku (9.40 val. Lietuvos laiku). Tuo metu artimiausią Katinės žudynių vietai aerouostą Smolenske dengė tirštas rūkas. Apie tai buvo informuojami ir visi pilotai, tame tarpe ir Lenkijos karinių pajėgų 36-ojo specialiojo aviacijos pulko lėktuvo Tupolev TU-154M kapitonas Arkadiusz Protasiuk bei antrasis pilotas Robert Grzywna. Tirštas rūkas tapo sunkiai uždarytais vartais į žemę. Pirmąjį kartą neįžvelgę nusileidimo tako, Lenkijos pilotai apsukę ratą bandė leisti dar kartą. Šis kartas buvo lemtingas. Lėktuvas nusileido per žemai, oficialia versija, su sparnu rėžėsi į beržą, apsivertė ir visa jėga bei 11 tonų kuro trenkėsi į žemę.

Simboliška, tačiau į karininkų nužudymo paminėjimą žuvo ir šiuo lėktuvu skridę aukščiausieji Lenkijos kariuomenės vadai.

Vis dar Rusijos grėsmės nepamiršusius Lenkijos piliečių nuo pat pirmosios akimirkos neapleido negera nuojauta. Internete pasirodžius pirmiesiems vaizdo kadrams, nufilmuotiems tuoj pat po lėktuvo avarijos, abejonės dar labiau išaugo.

Pagrindinė sąmokslo teorija remta šiuo vaizdo įrašu ilgai neišgyveno, ji - neįrodyta. Būtent trumpame minutės ilgio įraše, tarp lėktuvo nuolaužų matyti judantys ir šaukiantys žmonės, pokši į šūvius panašūs garsai, aidi priešgaisrinių autocisternų sirenos bei girdisi rusų kalba skambantys perspėjimai. Iš karto pasirodė informacija, kad likę gyvi, lėktuvo katastrofą išgyvenę keleiviai - nušauti. Deja, ši informacija nepasitvirtino, amžinojo poilsio į Lenkiją sugrįžo kūnai be šautinių žaizdų. Tiesa, oficialiai valdžios paviešintas faktas, kad visame avarijos plote visa žemė buvo iškasta iki 1 metro gylio ir iš jos išrinktas bei tyrimui perduotas bet koks žmogaus kūno gabalėlis, pasirodė esantis blogai interpretuotas. Iš tikrųjų žemė buvo iškasama ir tiriama tik tose vietose, kuriose ant žemės paviršiaus gulėjo kokia nors kūno dalis. Tačiau, praėjus pusmečiui po katastrofos, 2010 m. rugsėjį nelaimės vietoje besilankantieji piligrimai lenkai atrado vieno iš keleivių žandikaulį su keliais dantimis bei kelis kaulus.

Avarijos tyrimo kruopštumas atsiskleidžia ir finansinėse ataskaitose. Praėjus porai valandų po avarijos iš keleto skridusiųjų šiuo lėktuvo banko sąskaitų, pasinaudojant jų asmeninėmis banko kortelėmis, Rusijoje buvo pasisavinta per 60 tūkst. rublių. Tiesa, tuoj pat viena iš žinių tarnybų informavo, kad šiuos pinigus bankomatuose išsigrynino Rusijos specialios paskirties būrio „Omon“ pareigūnai. Vėliau, Lenkijos valdžia oficialiai tai paneigė, paminėdama, kad su šiomis vagystėmis susiję Rusijos kariškiai, tačiau ne minėtas būrys. Tiesa, visa istorija taip ir liko nutylėta.

Pagrindinėmis avarijos tyrėjomis paskyrus Rusijos tarnybas, „lobio“ ieškojimo varžybos tapo ypač svarbiu posūkiu visoje istorijoje. Todėl, buvo sudarytos netgi specialios radinių apsikeitimo grupės. Kartu Rusijos specialistų darbą tikrinę Lenkijos atstovai privalėjo „aikštelės šeimininkams“ atiduoti viską, kas susiję su Rusijoje pagamintu, avariją patyrusių lėktuvu TU-154M, na, o pastarieji, turėjo grąžinti visus asmeninius Lenkijos kariuomenės vadų lagaminus, mobiliuosius telefonus bei kompiuterius. Aukšti, NATO priklausančios valstybės kariškiai kartu turėjo ir slaptuosius kodus, dėl kurių pergyveno ir visa NATO vyresnybė.

Ko gero daugiausiai klausimų visiems kilo kodėl galėjo įvykti avarija? Oficialiai pasirodžiusi „juodųjų dėžių“ informacija, iš kurios galima spręsti, jog pilotai vykdė aukšto generolo įsakymus, greitai subliuško, paaiškėjus, kad garso įrašymo priemonės, kažkodėl buvo nekokybiškos ir jų įrašuose - pilna skylių. Todėl sugrįžta prie rūko ir per žemai skridusio lėktuvo. Tyrimo metu buvo patvirtinta, kad ne tik Smolensko oro uosto radarų sistemą veikė netiksliai ir negalėjo tiksliai nustatyti lėktuvo buvimo vietos, bet neveikė ir apšvietimas. Netgi po keleto dienų atlikus bandomąjį skrydį, atrasta, kad ant nusileidimo tako užsidega ne visos signalinės lempos, kurios, beje, buvo įnirtingai keičiamos praėjus vos porai valandų po lėktuvo katastrofos.

Oficialiai nustatytos svarbiausios nelaimės detalės - lėktuvas skrido per žemai. Deja, Lenkijos ekspertams iškilo klausimas, į kurį Rusija, jau 5 metai atsisakanti grąžinti lėktuvo nuolaužas, taip pat neturi atsakymo - kodėl lėktuvui apsisukus antram ratui, po pirmojo signalo, įspėjusio apie lėktuvo mažą aukšti, buvo pakeisti aukščio daviklio parametrai ir lėktuvo prietaisai rodė vos ne dvigubai didesnį aukštį negu jis buvo iš tikrųjų. Vis dar nėra aišku, kodėl Smolensko oro uosto aukščio davikliai, taip pat rodė Lenkijos lėktuvo TU-154M didesnį aukštį. Rusijos tarnybos, paprašytos oro uosto radarų monitorių įrašų, atsisakė jas pateikti, motyvuodamos tuo, kad įranga avarijos metu buvo sugedusi, o kitų galimų informacijos šaltinių - nėra.

Tiesa, pasakius, be nuolaužų Rusijoje veikusi tyrimo grupė vis dar nepatenkinusi labai ilgo Lenkijos pageidavimų sąrašo, kuriame ir dokumentai ir įrašai. Keisto atsitiktinumo dėka, Rusijos tarnybos negali pateikti net oro dispečerių tinkamumo dirbti medicininių pažymų, nes medicinos punktas galintis juos pateikti užsidarė būtent 2010 m. balandžio 10 d.

Į labai daug klausimų negali atsakyti nei Rusijos Federacijos nelaimės tyrėjai, nei iš jų informacijos negaunantys Lenkijos tyrėjai. Tiesa, pamažu yla pradeda lysti iš maišo ir atsiliepia vis daugiau, šia istorija besidomėjusių asmenų, kurie siūlo pažvelgti į daugiau detalių, negu per žemas aukštis.

Vis dar, tylima apie duomenis gautus iš laboratorijų, kuriose tirti keleivių diržai iš lemtingo lėktuvo. Pasak, neoficialių šaltinių - ant jų rasta sprogmenų pėdsakų. Vis dar tylima, apie beržą, į kurį atsitrenkė lėktuvas ir kuris tuoj pat po avarijos buvo nupjautas ir sunaikintas. Vis dar tylima apie tai, kad įrašuose girdėti ramus žmonių bendravimas salone, po kurio pasigirdus dviems garsiems smūgiams nulūžo sparnas, o lėktuvas dalimis pradėjo byrėti vis dar būdamas ore. Vis dar niekas neranda paaiškinimo, kodėl lėktuvo parametrus įrašinėjančių įrengimų laikrodžiai ėjo dviem minutėmis greičiau negu nustatytas laikas.

Pasak tyrimo grupėje dirbusio buvusio Nacionalinio saugumo vice-ministro Antoni’s Macierewicz’ius, gal reiktų giliau pažiūrėti į tai, kodėl tuometinis Lenkijos Ministras pirmininkas Donald’as Tusk’as, su nekantrumu pilnai atidavė avarijos tyrimą į Rusijos tarnybų rankas. Kodėl žuvus Rytų Europos šalis vienijusiam Lech’ui Kaczinski’ui, Lenkijos valdžia vėl pradėjo reikšti prorusiškas simpatijas. Ir kokio dydžio reikšmę avarijai galėjo turėti Donald’o Tusk’o sutarties dėl dujų tiekimo pasirašymas su tuometiniu Rusijos Federacijos Ministru pirmininku Vladimiru Putinu likus vos trims dienoms iki priešiškos pozicijos komandą gabenusio lėktuvo katastrofos.

Katynė, ko gero turi istorinę likimo ironiją. 1943 m. liepos 4 d. iš Gibraltaro tuoj pat pakilęs nukrito tuometinio Lenkijos Ministro pirmininko išeivijoje Władysław’o Eugeniusz’o Sikorski’o lėktuvas. Tai įvyko tuoj pat po jo prašymo Tarptautiniam Raudonajam kryžiui ištirti Katynės žudynes. Su ta pačia akimirka Josifas Stalinas nutraukė Lenkiją ir Rusiją vienijusią sutartį.

https://www.youtube.com/watch?v=jaQRxsTufHM

N18: https://www.youtube.com/watch?v=U08oJ8ahf5c

N18: https://www.youtube.com/watch?v=euF5CqwnEoU

N18: https://www.youtube.com/watch?v=IBk7bOqxs1I

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close