Černobylis baimę sėja jau 29 metai

Šiandien sukanka 29 metai kuomet Europą sukrėtė pasaulinę energetiką paveikusi katastrofa. Lietuva pateko tarp tų kelių valstybių, kurios nuo avarijos Černobylio atominėje elektrinėje (AE) nukentėjo labiausiai.

Po vos 37 sekundes trukusio eksperimento perkaitusiame viename iš Černobylio AE blokų per keliolika sekundžių galia pakilo nuo 3200 iki 33 000 megavatų. Susidaręs slėgis išsiveržė dideliu sprogimu, kuris lengvai į orą pakėlė 2000 tonų sveriančią apsauginę plokštę, o antruoju sprogimu į aplinką pažėrė reaktoriaus vidaus konstrukcijas ir po visą Rytų Europą pasėjo vėžį sukeliančias radioaktyvias daleles. Po sprogimų perkaitęs reaktoriaus kuras gavo oro iš aplinkos ir, išsižiebus gaisrui, į atmosferą išmetė dar daugiau radiacijos. Didžiausią radiacijos kiekį gavo valstybės, virš kurių per tris dienas praskriejo radioaktyvusis debesis. Ukrainoje pakilusios į dangų radioaktyviosios dalelės nusėdo Baltarusijoje, Lietuvoje, Baltijos jūroje, Švedijoje ir šiek tiek aplinkinėse valstybėse. Skaičiuojama, kad aktyviosios radiacijos teko 16 proc. visos Baltarusijos ploto. Černobylyje pakilusios dalelės pavojingu kiekiu radiacijos nuklojo 6 proc. Švedijos teritorijos. Galima tik spėlioti, kiek šios radiacijos nusileido pusiaukelėje į Švediją – Lietuvoje, nes viešai apie tai nėra skelbiama. Vienas iš galimų atsakymų – po Černobylio AE avarijos padidėjęs sergamumas vėžinėmis ligomis bei kūdikių išsigimimo lygis.

1986 m. naktį iš balandžio 25 į 26 -ąją įvykus avarijai, Tarybų Sąjungos valdžia tylėjo. Pripetė – Černobylio AE statytojų ir darbuotojų miestelis buvo pradėtas evakuoti jau balandžio 27 d., o radioaktyvusis debesis ramiai keliavo per Europą. Mes ir mūsų vaikai grožėjomės gražia diena, godžiai kvėpėme gaivų pavasario orą. Ir tik Švedijai sureagavus į keistai padidėjusį radiacijos lygį, Tarybų Sąjungos vadovybė pripažino, kad įvyko avarija ir reikia stabdyti iš Černobylio AE sprogusio bloko tebesklindančią radiaciją. Avarijai likviduoti į Ukrainą atvyko beveik pusė milijono kariškių, gaisrininkų, kitų specialistų iš visų sąjunginių respublikų. Prisidengę tik nesaugiais respiratoriais, dujokaukėmis ir lietaus nepraleidžiančiais guminiais lietpalčiais, po mirtiną radiaciją spinduliuojančio atominės elektrinės bloko teritoriją vaikščiojo ir prieniečiai.

Po avarijos pastatytas „sarkofagas“ virš rusenančio radioaktyviojo kuro jau spėjo susidėvėti, todėl 1997 metais patvirtintas naujas projektas, kuriuo 4-asis Černobylio atominės elektrinės blokas bus uždengtas nauju, saugesniu gaubtu. Jį planuojama baigti statyti jau šiemet. 2013 metų žiemą dalis senojo sarkofago įgriuvo, tačiau, pasak oficialių šaltinių, įgriuvusi vieta nedengė kritinės bloko vietos ir radiacija aplinkoje po griūties nepadidėjo.