Tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba savižudybių prevencijos darbe

Praėjusią savaitę Prienų kultūros ir laisvalaikio centre Pedagoginė psichologinė tarnyba organizavo rajoninę konferenciją „Savižudybių prevencija. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba“. Konferencijoje dalyvavo Prienų savivaldybės vadovai, švietimo įstaigų vadovai, kriminalinės policijos viršininkas, Vaikų teisių apsaugos skyriaus direktorė, švietimo pagalbos specialistai, socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai.

Konferencijos iniciatorė, Prienų PPT direktorė Angelė Vasiliauskienė pabrėžė, kad sprendžiant savižudybių prevencijos problemas labai svarbus visų visuomenės institucijų, bendruomenių ir šeimos vaidmuo, jų pagalba žmogui, praradusiam viltį bei norą gyventi. „Tik bendromis visų pastangomis įmanoma pakeisti tragišką statistiką.

Rajono švietimo įstaigų Vaiko gerovės komisijų nariai, klasių auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai yra įgiję žinių apie savižudybės riziką, jos atpažinimą ir įvertinimą bei prevenciją mokyklose. Mokymus ne vieną kartą vedė pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė. 2014 m. parengta savivaldybės savižudybių prevencijos programa. Ši konferencija taip pat viena iš priemonių, įgyvendinant rajono prevencinę programą – pakviesti įvairias institucijas pasikalbėti apie tai, kokia situacija rajone, kokias įgyvendiname priemones, bei paraginti dar aktyviau bendradarbiauti, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių“, – konferencijos atidarymo metu kalbėjo Prienų PPT vadovė.

Konferencijoje skaityta nemažai pranešimų, kuriuos parengė švietimo ir kitų tarpinstitucinio bendradarbiavimo įstaigų atstovai: Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Dalia Skučienė („Institucinio bendradarbiavimo dermė Prienų „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje“), „Revuonos“ pagrindinės mokyklos psichologė Violeta Bendinskienė („Institucinio bendradarbiavimo sistema. Efektyvi pagalba mokiniui“), Pedagoginės psichologinės tarnybos socialinė pedagogė Dalė Daiva Gasparavičiūtė („Psichosocialinė pagalba esant savižudybės rizikai“), Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Olisevičienė („Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla“), Prienų socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė Inga Barkauskienė („Prevencinis darbas su socialinės rizikos šeimomis“), Prienų visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Vesta Stankevičienė („Dažniausi mokinių sveikatos sutrikimai Prienų rajono savivaldybėje“). Konferencijos metu kalbėjo Prienų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Dainius Butrimas, apžvelgęs rajono kriminogeninę situaciją savižudybių srityje.

Dėmesys socialinės rizikos šeimoms

2014 m. Prienų rajone buvo per 200 socialinės rizikos šeimų, iš jų ketvirtadalis – pačiame Prienų mieste. Savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. Olisevičienė papasakojo apie įtraukimo į socialinės rizikos šeimų apskaitą, vaikų globos nustatymo priežastis ir aplinkybes, psichotropinių medžiagų prevencijos priemones, pristatė nepilnamečių nusikalstamumo pasiskirstymo pagal šeimos sudėtį rodiklius. Pasirodo, nepilnamečių nusikalstamumas mažai priklauso nuo to, kokioje šeimoje – pilnoje ar rizikos – gyvena vaikas. Praėjusiais metais iš 35 nepilnamečių, įvykdžiusių nusikalstamas veikas, 14 priklausė socialinės rizikos šeimoms, 19 gyveno su abiem tėvais, dar 5 gyveno su vienu iš tėvų.

Vaikai ne tik įvykdo nusikalstamas veikas, bet ir patys patiria nusikalstamai veikai priskiriamą psichologinį ir fizinį smurtą iš suaugusiųjų pusės. R. Olisevičienės teigimu, praėjusiais metais nustatyta, kad tokį smurtą patyrė 15 vaikų: 3 – psichologinį ir 12 – fizinį.

Didėja vaikų sergamumas fizinėmis ligomis ir psichikos sveikatos sutrikimais

Prienų visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė V. Stankevičienė, apžvelgdama vaikų sergamumo rodiklius Prienų rajono savivaldybėje, pabrėžė, kad nuo 2011 m. iki 2014 m. labai išaugo vaikų sergamumas dantų ėduonimi, taip pat padaugėjo vaikų su regos sutrikimais, nemažėja sergančiųjų skeleto ir raumenų sistemos sutrikimais. Padidėjo sergamumas ir kvėpavimo takų ligomis, gripu, virškinamojo trakto ligomis ir – kas kelia didelį nerimą – psichikos ir elgesio sutrikimais.

Kaip pabrėžė specialistė, profilaktika, pradėta vaikams ir paaugliams, yra perspektyviausia priemonė gyventojų sergamumui, mirtingumui ir nedarbingumui mažinti. Rekomenduojamos profilaktinės ir prevencinės priemonės – įvairiapusė mokinių sveikatos priežiūra, ypatingą dėmesį skiriant dantų priežiūrai ir regos sutrikimų profilaktikai, nepamirštant bendrų sveikos gyvensenos principų – sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, dienos režimo, asmens higienos. Taip pat būtina labiau informuoti tėvus apie vaiko raidą ir žalingos aplinkos neigiamą poveikį vaiko sveikatai, skatinti sveikatą stiprinančių priemonių plėtrą rajono švietimo įstaigose, stiprinti vaikų psichinę sveikatą, taikant konkrečias priklausomybių prevencijos priemones (pvz., vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimo įvertinimas), šviesti gyventojus sveikos gyvensenos klausimais ir daugiau dėmesio skirti sveikos gyvensenos ugdymui, skatinant vaikus judėti, organizuojant sporto, šokių ir kitus būrelius, renginius, akcijas nemokamai arba už minimalų mokestį.

Sveikas gyvenimo būdas gali sumažinti ir psichinės sveikatos sutrikimų riziką. Pasak V. Stankevičienės, ilgalaikės psichinės sveikatos pagrindas formuojamas ankstyvajame amžiuje. „Psichinės sveikatos specialistų teigimu, kadangi apie 50 proc. psichinės sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14 metų, vaikų psichikos sveikata pirmiausia turi būti formuojama tinkamu ir palankiu mikroklimatu šeimoje. Jei vaikas gyvena darnioje šeimoje, kur nėra vietos barniams ir pykčiams, labiausiai tikėtina, jog jis užaugs laisva, išauklėta, atsakinga, tolerantiška asmenybe“, – pabrėžė Prienų VSB specialistė.

Pagal savižudybių skaičių Lietuva yra viena pirmųjų pasaulyje

Kalbėdama apie savižudybių psichosociologines priežastis, Prienų PPT socialinė pedagogė D. D. Gasparavičiūtė paminėjo, jog šias priežastis tiriantys mokslininkai sako, kad pirmaujančias savižudybių srityje buvusias posovietines ir keletą kitų į šį skaičių įeinančių Europos šalių jungia panaši istorinė ir politinė patirtis, nuolatinės santvarkų pervartos, kurios palieka žmones „visiškai sujauktoje aplinkoje“.

Iš pranešėjos pateiktų skaičių buvo matyti, jog savižudybių mastas auga. Nuo 2010 m. nusižudo vis daugiau vaikų. Palyginti su 2010 m. duomenimis, vaikų mirtingumo rodiklis dėl savižudybių išaugo nuo 1,92 iki 4,7 mirusiojo 100 tūkst. 1–17 metų amžiaus vaikų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bandymai nusižudyti iki 20 kartų dažnesni nei savižudybės. Visuomenei kyla klausimas, kodėl vaikai bando nusižudyti, kodėl iš viso jiems kyla tokios mintys.

Pasak socialinės pedagogės, per 20 metų mūsų šalyje praktiškai nebuvo rūpinamasi savižudybių prevencija, o 80 proc. resursų skiriama vaistams kompensuoti (jokios modernios paslaugos neprieinamos). Todėl įvairiausios priemonės tiek prevencijai, tiek intervencijai bus sėkmingos tik tuo atveju, jei tai bus valstybinės strategijos dalis, nes skirtingi pagalbą teikiantys lygmenys turi būti sujungti, ir finansavimo užtikrinimas. „Geriausių rezultatų pasiekiama būtent tada, kai šalyje gerinama visų psichikos sveikatos paslaugų kokybė ir prieinamumas“, – pabrėžė D. D. Gasparavičiūtė.

Darbas su rizikos šeimomis ir prevencinė veikla Socialinių paslaugų centre

Prienų socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė I. Barkauskienė kalbėjo apie prevencinį darbą su rajono socialinės rizikos šeimomis, kuriose auga per 420 vaikų, bei stebimomis šeimomis, kuriose auga 32 vaikai.

Pranešėja pristatė rizikos šeimų pasiskirstymą pagal seniūnijas, apžvelgė šeimose kylančias problemas, pagalbos būdus, pasidalino mintimis apie prevencinį darbą su šeimomis, prevencinės veiklos kryptis, tėvų švietimo, tėvystės įgūdžių ugdymo programas bei priemones, taikomas Socialinių paslaugų centre ir individualią pagalbą šeimose.

Efektyvi pagalba mokiniui ir mokyklos vaidmuo

„Tam, kad galėtume tikėtis efektyvaus bendradarbiavimo tarpinstituciniu lygmeniu, visų pirma turi būti palanki bendradarbiavimo kultūra instituciniame lygmenyje“, – sakė „Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja D. Skučienė, akcentuodama, kad bendradarbiaujant yra svarbūs penki pagrindiniai elementai, kurie taikomi mokykloje: teigiama tarpusavio priklausomybė, skatinanti veikla, individuali atsakomybė, socialiniai gebėjimai ir grupiniai procesai. Šioje mokykloje ypač daug dėmesio skiriama specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, jų poreikių tenkinimui, visapusiškam saugios ir veiksmingos aplinkos užtikrinimui. Su tokiais mokiniais dirbama tiek individualiai, tiek grupėse, dirbama su mokinio šeima, o esant būtinybei įjungiami ir socialiniai partneriai.

Rimta socialine problema Lietuvoje tapo paauglių savižudybės. Suaugusiems sunku patikėti, kad vaikai, paaugliai ir jaunuoliai gali taip kentėti, jog pasirenka mirtį.

Psichologė V. Bendinskienė pasidalino mintimis apie efektyvią pagalbą mokiniui, teikiamą „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje, aptarė patyčių problemas ir programos OLWEUS taikymą mažinant patyčių mastą, kalbėjo apie priežastis, kurios gali pastūmėti vaiką ar paauglį link savižudybės, atpažinimo požymius bei pagalbos būdus. Kalbėdama apie savižudybes, jų priežastis, V. Bendinskienė pabrėžė, kad psichologai išskiria ne vieną priežastį: „Savižudybė visada yra sudėtingas ir kompleksinis reiškinys, kurį lemia daugelio įvairių veiksnių, įvykių visuma, didinanti savižudybės riziką, tai – nesėkmės, nenustatyta psichikos negalia, išsekimas, miego stoka, neišspręstos vaikystės traumos, vaistų šalutinis poveikis, depresija, emocinė anoreksija, fizinė negalia, netektis, patyčios, suvaržymai, priklausomybės“.

Kadangi mokykla, sakė psichologė, orientuota į mokinį, jo ugdymo (-si) pasiekimų bei savijautos gerinimą, kiekvienais metais atliekami priešmokyklinės ugdymo grupės, pirmų bei penktų klasių adaptacijos tyrimai, taip pat specialių ugdymosi poreikių turinčių mokinių savijautos bei mikroklimato tyrimai. „Džiugina rezultatai, kad daugiau nei du trečdaliai mokinių mokykloje jaučiasi gerai ir puikiai, kas liudija apie sėkmingą socializaciją. Programos OLWEUS kasmet atliekami tyrimai parodė, kad patyčių mastas procentine išraiška kiekvienais metais mažėja“, – sakė psichologė, pridurdama, kad mokykla netoleruoja pasitaikančio fizinio ar psichologinio smurto, priekabiavimo, reketo ir pan. Komandinis pedagogų, specialistų darbas, bendradarbiaujant su tėvais, Alytaus apskrities Prienų PK skyriumi, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, Socialinių paslaugų, Prienų bendruomenės Vaikų dienos užimtumo, Pirminės sveikatos priežiūros centrais, dalijantis savo laimėjimais ir sunkumais, padeda kuo sėkmingiau spręsti socialines, psichologines, pedagogines, sveikatos bei kitas problemas. Prevencinių programų metu specialiai išmokyti žmonės supažindina pedagogus ir mokinius su požymiais, leidžiančiais atpažinti apie savižudybę mąstantį žmogų, moko kalbėti su juo ir ieškoti pagalbos.

Konferencijoje priimtas nutarimas

Darbo grupė, apibendrinusi pranešimus, priėmė nutarimą:

• didesnį dėmesį skirti rizikos ir stebimoms šeimoms, vykdant priežiūrą ir formuojant jų socialinius įgūdžius;

• atidžiau prižiūrėti išvykusių į užsienį dirbti tėvų vaikus;

• formuoti sveikos gyvensenos nuostatas; pagal galimybes dalyvauti sveikatą stiprinančių mokyklų programoje bei sveikatą stiprinančių savivaldybių projekte;

• prevencines veiklas vykdyti šiomis kryptimis: kurti pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosferą teikiant informaciją bei keičiant visuomenės nuostatas;

• vykdyti prevencines veiklas smurto, patyčių bei alkoholio, tabako, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos klausimais.

Parengė Roma Sinkevičiūtė