Prienuose viešėjo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis
Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus iniciatyva sausio 23 d. Prienuose viešėjo neseniai iš Policijos departamento vadovo kėdės į vidaus reikalų ministro postą „persėdęs“ Saulius Skvernelis. Į susitikimą su ministru buvo pakviesti savivaldybių atstovai, policijos komisariatų, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų vadovai ir bendruomenių atstovai.
Seimo narys Vytautas Kamblevičius, pristatydamas partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotą Vidaus reikalų ministerijos vadovą Saulių Skvernelį, padėkojo jam suradus laiko užsukti į Prienus papasakoti, kokios reformos ruošiamos regioninės politikos ir plėtros, vidaus reikalų sistemos srityse bei kokios perspektyvos laukia Prienų.
Padėkojęs Seimo nariui už iniciatyvą surengti susitikimą, vidaus reikalų ministras apžvelgė šių metų darbus, kurie tam tikrų pokyčių žada ir regionui, ir rajonui, ir valstybės tarnybai.
Pirmiausia, pasak ministro, šiais metais Vyriausybė žada pateikti Seimui naują, daug diskusijų ir kontraversijų sukėlusį Valstybės tarnybos įstatymą. Pagal naująjį įstatymą turėtų keistis valstybės tarnybos veikla ir darbuotojų vertinimo kompetencijų modelis, kuriame yra aprašytos pagrindinės kompetencijos, reikalingos atitinkamoms valstybės tarnautojų, administracijų, biudžetinių įmonių vadovų ir specialistų pareigybėms užimti. Daugiausia diskusijų, pasak S. Skvernelio, sukėlė vadinamoji aukštoji valstybės tarnyba – „išrinktųjų kasta“. Norima išgyvendinti mechanizmą, kad kiekvienam asmeniui, kuris pretenduoja į valstybės tarnybą, surašomas individualus pareigybės reikalavimų aprašymas, atveriantis jam kelią į konkursinę vietą. Kitaip tariant, norima galimybę dalyvauti konkurse ir pretenduoti į įstaigos specialisto ar vyr. specialisto pareigybę suteikti baigusiems aukštąsias mokyklas jauniems perspektyviems kandidatams, neturintiems patirties. Jeigu skelbiamame konkurse atsirastų tik vienas kandidatas, konkursas būtų laikomas neįvykusiu. Jeigu ir antrąjį kartą neatsirastų daugiau kandidatų, tuomet jis būtų laikomas įvykusiu.
Ministro teigimu, konkursai į valstybės tarnybą turėtų būti fiksuojami ne tik garso, bet ir vaizdo įrašu. Tai ketinama įtvirtinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamuose teisės aktuose. Vienas tokių siūlymų (kas jau yra numatyta ir įstatyme) –sudaryti galimybes stebėtojų teisėmis konkursų procedūrose dalyvauti visuomenės, žiniasklaidos atstovams, taip užkertant kelią galimam neskaidrumui. Pasak S. Skvernelio, vaizdo įrašas turėtų būti saugomas ilgesnį laiką, kad kilus ginčams dėl konkurso laimėtojų, būtų galima patikrinti jo eigą.
Nors net ministrui viena iš misijų atrodo sunkiai įmanoma, bus siekiama atsisakyti savivaldybės ir jos įmonių tarnautojų politizavimo, kai į tam tikras pozicijas specialistai skiriami partiniu principu. „Taip būti negali“, – pabrėžė ministras.
Viešojo sektoriaus pertvarka – nuo institucijų struktūrų analizės
S. Skvernelis pabrėžė, kad pateikus praėjusių metų viešojo sektoriaus ataskaitą paaiškėjo, jog viešajame sektoriuje (kartu su savivaldybės tarnautojais, įmonių darbuotojais) dirba apie 370 tūkst. žmonių, kurių išlaikymas valstybei kainuoja milijardus (skaičiuojant dar litais). Kadangi skirtingose savivaldybėse yra labai skirtinga viešojo sektoriaus struktūra ir skirtingi darbuotojų skaičiai, pasak ministro, turi būti surastas bendras vardiklis. Savivaldybėms, kurios pagal konstitucinę sandarą yra savarankiškos ir pačios sprendžia dėl savo institucijų struktūrų, bus parengtos rekomendacijos. Bus rekomenduojama, „kokiais kriterijais turėtų būti paremtas darbuotojų skaičius savivaldybių administracijose“. Šiuo metu, pasak ministro, susidariusi tokia situacija, kad lygiaverčių savivaldybių administracijose vienam rajono gyventojui tenkantis administracijos darbuotojų skaičius skiriasi keleriopai. Jeigu rekomendacinio pobūdžio priemonės nepadės, galima bus pritaikyti kitus mechanizmus nepaklusnioms savivaldybėms skatinti arba bausti.
S. Skvernelis priminė, kad prasidėjus naujam finansiniam 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) laikotarpiui, išliko tos pačios galimybės, kaip ir praėjusiu finansiniu laikotarpiu įsisavinti ES lėšas infrastruktūrai gerinti, ypač toms savivaldybėms, kurios patenka į tikslines teritorijas. „Programų, instrumentų įsisavinti lėšas bendruomenių vystymo, integravimo, socialinės atskirties mažinimo projektams yra gana daug, tik reikia į projektų rašymą aktyviai įjungti savivaldą, verslą, bendruomenes“, – pabrėžė ministras, paminėdamas keletą kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, norint sulaukti piniginės ES paramos. Vienas iš jų – gyventojų skaičius, t. y. paramos sulauks maži ir vidutiniai Lietuvos miestai, turintys nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų.
Į pagalbą ugniagesiams gelbėtojams – savanorių komandos
Susitikimo metu S. Skvernelis išsakė palankią savo nuomonę dėl tiesioginių mero rinkimų, trumpai pristatė vykstančias aštrias diskusijas dėl siūlymo rengti tiesioginius seniūnaičių rinkimus, kuriems yra numatytas netgi atskiras finansavimas, išlaidų padengimo mechanizmai.
Kalbėdamas apie numatomus pokyčius vidaus reikalų sistemoje, S. Skvernelis atviravo, kad nors pareigūnų ir trūksta, kol kas valstybė negali finansiškai sau leisti kurti didesnį teisėsaugos aparatą. Pirmiausia, pasak ministro, reikia susitvarkyti sistemą viduje, priimti Seime įstatymus, susijusius su Vidaus tarnybos statutu. Įstatymas skirtas ne vien vidaus reikalų sistemai, bet ir visuomenei, kuri turi teisę jaustis saugiai ir gauti tą paslaugą, kurią turėtų gauti ir efektyviai naudojant biudžetines lėšas, ir kokybišką bei profesionalią.
Šie metai, ministro teigimu, ypatingi ir unikalūs Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Kadangi nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja įstatymas, pagal kurį savivaldos ugniagesių gelbėtojų komandų pagrindu turės atsirasti ir alternatyva – tai dviejų pakopų savanoriai ugniagesiai gelbėtojai: savanoriai, kurie bus atsakingi ir galės gesinti gaisrus, ir savanoriai ugniagesiai, neturintys gesinimo funkcijos, kuriems priklausys gaisrų, nelaimių prevencija. „Dėl savanorių ugniagesių diskusijos tęsėsi keletą metų. Praktika Lenkijoje, kur ugniagesių savanorystė yra išplitusi, parodė, jog tai pasiteisino. Savanoriams numatyti mokymai, darbdaviams – prievolė sudaryti sąlygas vykti į mokymus ir mokėti už savanorystės metu praleistas darbe valandas. Ugniagesių gelbėtojų vadovybės ir Departamento laukia didelis uždavinys įgyvendinti ir įsukti šį mechanizmą. Jo įgyvendinimas parodys ir bendruomeniškumą, ir pilietiškumą, ir žmonių iniciatyvą. Savanorystės pagrindu sukurta sistema Lenkijoje parodė, jog šioje šalyje, palyginti su regionu, kuriam priklauso visos Baltijos šalys, mažiausiai žmonių žūsta gaisruose“, – apibendrino S. Skvernelis.
Kalbėdamas apie ministerijos požiūrį į sportą, ministras pabrėžė, kad bus keičiamas sporto finansavimo modelis. Pasak ministro, nepriimtina, kad didžioji dalis lėšų, skirtų žmonių sveikatingumui, kūno kultūrai kelti, sveikatinimui skatinti, skiriama profesionaliam sportui – nors ir labai svarbiam, bet, žinia, priskiriamam privataus verslo interesams. Investicijos turėtų būti nukreiptos į vaikus, jaunimą, bendruomenę, sporto centrų, sporto mokyklų, aikštynų plėtrą.
Ministras atsakė į susitikimo dalyvių klausimus
Į diskusiją su vidaus reikalų ministru įsijungė susitikimo dalyviai. Į L. Jakinevičienės klausimą, ar yra galimybių pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas ir gyventojų saugumo užtikrinimui mažose vietovėse įrengti vaizdo stebėjimo kameras, S. Skvernelis atsakė, jog nebent tokie projektai būtų įgyvendinti per Regioninio bendradarbiavimo programą arba tęsiant kitas programas. Pasak ministro, galima atrasti nišą projektuose, susijusiuose su prevencija. „Darbo vietos, socialinis saugumas, socialinis teisingumas, prevencija su smurtu, patyčiomis – didelė aprėptis. Prieš 18 metų Norvegija perėjo prie iniciatyvos, kad pirmiausia už prevenciją yra atsakinga savivalda, o struktūros, pavyzdžiui, policija, yra partnerės. Patirtis parodė, kad Norvegijoje nepilnamečių prevencijos kokybė sparčiai pažengė į priekį. Visos gairės patvirtintos, veiklos apibrėžtos, nėra griežtai įrėmintos, todėl ir galima parengti projektus“, – kalbėjo ministras.
Atsakydamas į Jono Vilionio klausimą, ar rajonų policijos komisariatų centralizacija ir toliau didės policijos pajėgų mažinimo sąskaita, S. Skvernelis teigė, jog šiuo metu policijos tinklas yra optimalus ir maksimalus, todėl galimybė toliau stambinti komisariatus nenumatoma. Centralizacija, pasak ministro, vyko ne iš gero gyvenimo, traukiantis ne tik finansiniams resursams, bet ir žmogiškiesiems ištekliams. „Atsiradus poreikiui ar kriminogeninei situacijai, ekipažų sulaukiama ir iš Alytaus apskrities, o esant būtinybei – paliktos pajėgos, kurios veikia teritoriniu principu, todėl nėra dienos, kad Vilniaus policija nebūtų kuriame nors Lietuvos krašte. Jei pavyks sutvarkyti visą vidaus reikalų sistemą, galėsime disproporcijas paskirstyti, atsižvelgdami į poreikius“, – paguodė ministras.
Birštonietis A. Šeržentas klausė ministro nuomonės, kokie sprendimai priimami dėl muitinės darbo. Jis išsakė į Birštoną atvykstančių turistų iš Baltarusijos susirūpinimą, kad dėl neprognozuojamo muitinių darbo, likus kelioms valandoms iki atvykimo, jiems tenka nuogąstauti – spės ar nespės atvykti sutartu laiku į sanatorijas ar kitais tikslais. Lietuvos pasienio muitinės darbas, ministro nuomone, negali daryti kliūčių, nebent šios kliūtys daromos iš kitos valstybės pusės. Be to, jo teigimu, bus atidarytas naujas pasienio perėjimo punktas, paleistas traukinys.
Vidaus reikalų ministrui teko atsakyti ir į kitus klausimus: Kaip naujajame Valstybės tarnybos įstatyme skambės žmogiškųjų savybių įvertinimas? Kaip ministras žiūri į tai, kad seniūnas ar panašūs kiti pareigūnai atlieka baudžiamąją funkciją (kas dažnai pasitaiko)? Į šį Pakuonio seniūno A. Narvydo klausimą buvo atsakyta, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuris apibrėš seniūno veiklos funkcijas, aptarinėjamas Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Prienų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Jonas Radzevičius nuogąstavo, kad savanorių ugniagesių gelbėtojų nepririnks, nes kaime likę tik pagyvenę žmonės. Anot jo, neįmanoma kurti pirmos pakopos ugniagesių gelbėtojų savanorystės remiantis pasenusia baze, kurioje nėra nei pritaikytos technikos, nei pastatų. Ministro S. Skvernelio teigimu, šiai funkcijai dotuoti iš valstybės biudžeto yra skirta 17 milijonų eurų, ir jeigu jie bus panaudoti „pravalgymui“, taip ir liks, o jei materialinės bazės, technikos atnaujinimui, kuri pasenusi beveik trisdešimčia metų, rezultatas bus pasiektas. Į J. Radzevičiaus repliką, kad savanorystės modelis diegiamas per greitai, ministras atsakė: „Jau per vėlu, nes kasmet padėtis tik blogėja. Vienintelė alternatyva – veiklos priemonių nuoma, nes dabar apie 30 rajonų neturi aukštuminių kopėčių: jeigu pastatas didesnis negu keturi penki aukštai, neįmanoma atlikti gelbėjimo darbų. Lenkijoje savanoriai turi kompaktiškas transporto priemones, aprūpinti uniforma, įrankiais ir netgi atlieka pirminius gelbėjimo darbus eismo įvykiuose. Mūsų šalyje veikianti sistema neefektyvi, ir ji turės būti keičiama“.
Jiezno seniūnijos atstovas skundėsi, kad jau daug metų seniūnija neturi pastovaus policijos atstovo, išskyrus skiriamus laikinam darbui. Susitikime dalyvavęs Prienų rajono policijos komisariato vadovas atsakė, kad nuolatinio apylinkės inspektorius trūkumą lemia ne vienas veiksnys. Anot jo, priimti naują kompetentingą pareigūną nėra lengva, o paskirti bet kokį nesinori. Komisaras neslėpė, kad problemų yra, bet toje teritorijoje dirba kriminalinės policijos pareigūnai – ne su uniformomis, todėl nėra matomi, taip pat pravažiuojantys patruliuojantys ekipažai.
Įsiterpdamas S. Skvernelis pastebėjo, kad jeigu pačiame miestelyje atsirastų jaunas vaikinas, kuris norėtų baigęs mokslus sugrįžti į seniūniją dirbti, problema lengvai išsispręstų.
Prienų rajono savivaldybės meras Vytas Bujanauskas kėlė klausimą dėl išblaivinimo įstaigų, dėl pavaldumo apskritims, didžiųjų miestų takos įsisavinant ES struktūrinių fondų lėšas, projektais užgožiant mažuosius. Ministro patarė rašyti daugiau projektų, o išblaivinimo įstaigų problemą spręsti su vidaus ištekliais, ieškant kitų sprendimo būdų, nes prie blaivyklų grįžtama nebus.
Seimo narys V. Kamblevičius, padėkojęs ministrui S. Skverneliui už apsilankymą, palinkėjo sėkmės įgyvendinant optimistinius ateities darbus ir paprašė užtarimo ministerijoje skiriant daugiau policijos darbuotojų etatų Prienams. Pasak ministro, ministerijoje yra pareigybių nustatymo metodika, kur vienas iš kriterijų – gyventojų skaičius. Pajuokaudamas ministras pažadėjo prašymą išpildyti, nes politinės kampanijos metu visi dalina pažadus.
