Vaikų ir paauglių diabetas
Cukrinis diabetas yra viena iš dažniausių vaikų lėtinių ligų. Per metus Lietuvoje šia liga suserga apie 70 vaikų. Tiek berniukams, tiek mergaitėms pavojus vienodas. Dažniausiai liga diagnozuojama 7 metų vaikams ir 1–14 metų paaugliams. Cukrinis diabetas gali varginti įvairaus amžiaus vaikus, netgi kūdikius. Vaikų ir paauglių, sergančių pirmo tipo cukriniu diabetu, kasmet padaugėja 3 proc., o pradinių klasių vaikų – dar sparčiau, net 5 proc. per metus.
Diagnozuojama per vėlai
Dauguma cukriniu diabetu sergančių vaikų turi paveldimą polinkį sirgti šia liga, tačiau jai išsivystyti nemažai įtakos turi ir netinkamas gyvenimo būdas: mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, ypač besaikis saldumynų valgymas, dažnos peršalimo ligos taip pat gali sukelti kasos patologiją.
Vaikai paprastai serga 1 tipo cukriniu diabetu. Jų kasa dažniausiai negamina insulino. Liga prasideda ūmiai ir išaiškinama per kelias savaites ar mėnesius. Vaiko gyvybei išsaugoti yra būtinos insulino injekcijos.
Cukrinis diabetas vaikams dažnai yra diagnozuojamas per vėlai, kai kraujo gliukozė būna beveik mirtinai pavojingo lygio. Kartais diabeto simptomai painiojami su kitomis ligomis, pavyzdžiui, apendicitu ar gripu. Jeigu tėveliai laiku atkreiptų dėmesį į vieną pirmųjų požymių – nuolatinį troškulį, mažieji pacientai laiku gautų gydymą ir išvengtų komplikacijų.
Ar vaikas serga?
Pirmieji cukrinio diabeto požymiai:
• dažnas šlapinimasis,
• besaikis troškulys,
• didėjantis alkis,
• svorio mažėjimas,
• nuovargis,
• negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį,
• suprastėjusi rega,
• vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu).
Vaikams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, šie požymiai gali būti neryškūs arba jų gali iš viso nebūti. Svarbu yra laiku pastebėti pirmuosius ligos požymius ir kreiptis pagalbos į specialistus. Liga diagnozuojama atlikus klinikinius kraujo ir šlapimo tyrimus (nustatomas gliukozės kiekis, atliekamas gliukozės tolerancijos testas). Cukrinio diabeto diagnostikos ir kontrolės požiūriu svarbus yra glikuoto hemoglobino tyrimas.
Ligos poveikis ir psichologinės problemos
Reikėtų žinoti, jog cukrinis diabetas – neišgydoma, tačiau kontroliuojama liga. Susirgusiajam reikia planingai maitintis, mankštintis, švirkšti insuliną, mokytis valdyti ligą ir tai daryti. Svarbu kasdien derinti insulino dozes prie valgomo maisto, fizinio, emocinio krūvio, todėl vaikai ir jų šeimos nariai turi gerai nusimanyti apie ligą ir jos padarinius. Tik griežta diabeto kontrolė gali padėti vaikams sveikai ir kūrybingai gyventi.
Liga veikia kiekvieną vaiko gyvenimo sritį, uždeda naštą pačiam, šeimai, mokyklai, vietos bendruomenei. Cukrinio diabeto valdymo rutina nelengva ir vaikui, ir tėvams, ypač kai gydymas ir kontrolė yra griežta, intensyvi (pavyzdžiui, injekcijomis koreguojama kraujo gliukozė). Kraujo gliukozės tyrimai, injekcijų, maisto ir fizinio krūvio reguliavimas trikdo įprastą kasdieninį gyvenimą. Vaikui ir šeimai tvardytis, malšinti psichologinius, emocinius išgyvenimus turi padėti įvairių sričių specialistai, gerai išmanantys ligą. Paramos reikia ir kitiems žmonėms, kurie rūpinasi vaiku, mokyklos personalui.
Diabeto mokymas – tai yra svarbi sudedamoji gydymo dalis, nes tik gerai išmanant savo ligos ypatumus galima pasiekti gerų rezultatų. Taigi ir tėvų užduotis – stengtis, kad mažųjų ligoniukų organizmo medžiagų, ypač angliavandenių, apykaita būtų kuo normalesnė, t. y. panaši į sveiko žmogaus. Jeigu tai nepavyksta, per gausi kraujo gliukozė sukelia ilgalaikes komplikacijas. Vaikai, kurių cukrinis diabetas gerai valdomas, puikiai mokosi, užauga darbingi, kūrybingi, laimingi. Tinkamai besigydantys žmonės be komplikacijų išgyvena 50 ir daugiau metų.
Idealu, jei gydytojų komanda dirba ir su sergančiųjų cukriniu diabetu tėvais, mokytojais, auklėtojais, kitais šeimos nariais. Visi kartu jie atlieka svarbų darbą – rengia vaiką ar jaunuolį gyventi su liga, bet be jos komplikacijų.
VšĮ Prienų ligoninės gydytoja vaikų endokrinologė Giedrė Ramanauskaitė
