Cukrinis diabetas – klastinga, tačiau kontroliuojama liga

Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena, kuri vienija žmones daugiau kaip iš 160 šalių. Cukrinis diabetas yra klastinga ir plintanti liga. Tačiau laikantis gydytojų rekomendacijų ir pasirinkus sveiką gyvenimo būdą įmanoma išvengti sunkių komplikacijų, kurių gydymas brangiai kainuoja ir neretai baigiasi neįgalumu.  

Cukrinis diabetas – nuosprendis visam gyvenimui

„Niekada negali pamiršti, kad turi ligą, gyvenimo draugę, su kuria neįmanoma susitaikyti, tačiau tam, kad ją galėtum kontroliuoti, privalai mokėti prie jos prisitaikyti“, – sako šia liga jau dvidešimt metų sergantis žmogus. Ši liga nesirenka aukų nei pagal lytį, nei pagal rasę, nei pagal socialinį statusą.Cukrinis diabetas privertė ne vieną pasaulio įžymybę keisti gyvenimo būdą. Griežta savikontrolė, kai nuolat tenka skaičiuoti, kiek, ko ir kada suvalgyta, insulino injekcijos, nuolatinė baimė dėl cukraus kiekio pokyčių bei gresiančios komos ir dar daugelis kitų kaskart vis iškylančių problemų, su kuriomis neišvengiamai tenka susidurti kiekvienam cukriniu diabetu sergančiam žmogui. Pasak Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. Antano Norkaus, pasaulyje cukrinis diabetas pasiekė pandemijos lygį. Per pastaruosius 50 metų sergančiųjų cukriniu diabetu pasaulyje padaugėjo 25 kartus. Prognozuojama, kad 2030 metais sergančiųjų diabetu skaičius pasaulyje išaugs iki 552 mln. Lietuvoje registruota daugiau kaip 115 tūkst. žmonių, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu. Vadinasi, ši klastinga liga kamuoja kas dvidešimtą mūsų šalies gyventoją. Tačiau šie skaičiai dar neatskleidžia tikrosios padėties, kuri yra kur kas blogesnė. Vakarų šalyse tik pusei, o Lietuvoje vos trečdaliui sergančiųjų 2 tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas pradinių stadijų. Kiti apie šią ligą nežino iki tol, kol neatsiranda jos komplikacijų: regėjimo, inkstų sutrikimai, nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių ligos ir pan. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Diabetą lemia paveldėtas polinkis, dažnas persivalgymas ir nutukimas. Moterims šios ligos riziką didina angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu, vadinamasis nėščiųjų diabetas, kuris pagimdžius dažniausiai praeina, tačiau rizika lieka. Pirmosios priežasties iš esmės pakeisti negalime, tačiau galime sąmoningai vengti kitų veiksnių. Nustatyta, jog beveik visi žmonės, kurie turi 30 proc. kūno antsvorio, per 25 metus suserga cukriniu diabetu. Taigi, kiekvienas žmogus turėtų gerai žinoti diabeto rizikos priežastis ir tirtis, pasitikrinti cukraus kiekį savo kraujyje, tinkamai maitintis, pakankamai judėti, o paaiškėjus, kad esama rizikos susirgti, gydytis.  

Liga klastinga, tačiau valdoma

Pasak Kauno klinikų Endokrinologijos instituto direktorės prof. Rasos Verkauskienės, diabeto plitimo mastai pasaulyje tiesiog bauginantys. Naujausio, 2014 metų rugsėjo mėnesį paskelbto, Europos diabeto tyrimų asociacijos diabeto indekso duomenimis, Lietuva užima 29-ąją vietą iš 30 Europos šalių. Kitaip tariant, Lietuvoje sergamumas cukriniu diabetu yra didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Tuo tarpu standartizuotas mirtingumas dėl šios ligos beveik du kartus mažesnis nei 27 Europos Sąjungos šalių vidurkis. Tik nedidelė dalis sergančiųjų miršta nuo cukrinio diabeto – dažniausiai mirštama nuo jo komplikacijų. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, apie 50 proc. sergančiųjų cukriniu diabetu mirties priežastis buvo širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, 10–20 proc. – inkstų nepakankamumas. Prienų rajone ir Birštono savivaldybėje yra apie 1600 sergančiųjų cukriniu diabetu. VšĮ Prienų ligoninėje kasmet diagnozuojami 80–90 naujų susirgimo atvejų.

 

Dažniausiai sergama pirmo ir antro tipo cukriniu diabetu

Daugelis pirmojo ir antrojo tipo cukrinio diabeto simptomų sutampa. Abiem atvejais kraujyje padaugėja cukraus, o organizmo ląstelėse stinga gliukozės. Pirmojo tipo diabeto atveju cukraus kraujyje padaugėja dėl to, kad organizme stinga insulino, nes jį gaminančios ląstelės sunyksta. Antrojo tipo diabetas išsivysto, kai ląstelės nepasisavina organizmo gaminamo insulino. Abiem atvejais ląstelės negauna joms būtino gliukozės kiekio ir žmogaus organizmas praneša apie tai tokiais simptomais: Dažni apsilankymai tualete. Padažnėjęs poreikis šlapintis – padidėjusio cukraus kiekio kraujyje požymis. Jeigu organizme sutrikusi insulino gamyba arba jeigu insulinas savo darbo neatlieka, inkstai negali filtruoti kraujyje esančio cukraus. Dėl to padidėja inkstams tenkantis krūvis, jie bando gauti iš kraujo papildomo skysčio, būtino susikaupusiam cukrui ištirpyti, todėl šlapimo pūslė beveik nuolat būna pilna. Nenumalšinamas troškulys. Jeigu ėmėte vartoti daug daugiau skysčių nei paprastai, tačiau vis tiek niekaip negalite numalšinti troškulio, negalima atmesti galimybės, jog dėl to kaltas cukrinis diabetas – ypač jei troškulys sutampa su padažnėjusiu šlapinimusi. Kai organizmas ima ieškoti papildomo skysčių šaltinio kraujyje, pradedama dažniau šlapintis, labai greitai prasideda organizmo dehidracija ir žmogus pajunta poreikį daugiau gerti, kad atkurtų skysčių balansą. Staigus svorio kritimas. Šis simptomas būna itin ryškus pirmojo tipo diabeto atveju. Kodėl taip nutinka, priežastys gali būti dvi: arba kasos ląsteles užpuolė virusai ir prasidėjo autoimuninė organizmo reakcija (t.y. insuliną gaminančių ląstelių atmetimas). Organizmas ima ieškoti naujo energijos šaltinio, kad aprūpintų ląsteles būtinu cukraus kiekiu, todėl ima nykti raumenų ir riebalų audiniai. Antrojo tipo diabetas vystosi palaipsniui, todėl kūno svoris mažėja nepastebimai. Silpnumas, greitas nuovargis. Dėl jų taip pat kaltas cukrus. Iš maisto jis patenka į kraują, kur insulinas turėtų padėti organizmo ląstelėms cukrų pasisavinti. Ląstelės cukrų naudoja gyvybinei energijai palaikyti. Jeigu insulino nėra arba ląstelės liaujasi į jį reaguoti, cukrus taip ir lieka kraujyje, ląstelėms ima stigti energijos, todėl žmogus jaučia nuolatinį negalavimą, nuovargį Rankų, kojų, pėdų dilgčiojimas, tirpimas. Šis simptomas vadinamas neuropatija. Jeigu cukraus kiekis kraujyje ilgą laiką lieka aukštas, jis pradeda ardyti nervų sistemą – ypač galūnėse esančius nervus. Kadangi antrojo tipo diabetas vystosi palaipsniui, juo sergantys žmonės dažnai to nė nežino. Todėl cukraus kiekis kraujyje gali viršyti normalų net keletą metų, kol pagaliau bus diagnozuotas diabetas. Kiti galimi diabeto simptomai. Pablogėjusi rega, išsausėjusi oda ir niežulys, dažnos infekcijos arba ilgai negyjančios žaizdelės (įpjovimų ir kt.), greitai net po menkučio sumušimo atsirandančios mėlynės. Jeigu pastebėjote nors vieną išvardytų simptomų, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.  

Kiek kainuoja cukrinio diabeto gydymas?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Žilvinas Padaiga su kolegomis atliko išsamų tyrimą apie cukrinio diabeto gydymo sąnaudas Lietuvoje. Tyrimo rezultatai skelbiami ir tarptautiniuose leidiniuose („Direct cost of patients with type 2 diabetes mellitus helthcare and it coplications in Lithuania“). Vidutinės metinės išlaidos vieno sergančiojo cukriniu diabetu gydymui mūsų valstybei kainuoja 955,73 euro. Ambulatorinė pagalba atsieina156 eurus per metus, išlaidos medikamentams – vidutiniškai 448 eurų, stacionarinis gydymas – 1160 eurų per metus. Jeigu gydomas pacientas be lėtinių komplikacijų, per metus išleidžiama 661 euras, su 3 komplikacijomis – 1588 eurai. 34 proc. pacientų, sergančių cukriniu diabetu, bent vieną kartą per metus gydomi stacionare. Pas šeimos gydytoją sergantysis cukriniu diabetu apsilanko vidutiniškai 9 kartus per metus. 30 proc. pacientų nusiunčiami pas endokrinologą, 64 proc. – pas okulistą. Tik 30 proc. sergančiųjų diabetu 4 kartus per metus atliekamas glikuoto hemoglobino tyrimas. Šiuo metu komplikacijoms išleidžiama 75 proc. visų diabetui gydyti skiriamų lėšų. Prienų ligoninės konsultacinėje poliklinikoje pas endokrinologą per metus apsilanko apie 750 sergančiųjų cukriniu diabetu. Stacionare kasmet gydoma per 70 cukrinio diabeto pablogėjimo atvejų. Įstaigoje veikia diabetinės pėdos ir mokymo kabinetas. Slaugytoja diabetologė kasmet konsultuoja apie 300 sergančiųjų cukriniu diabetu, pagal indikacijas atliekamas gydomasis pedikiūras. Nuo balandžio mėnesio konsultacinėje poliklinikoje dirba vaikų endokrinologė.  

Ilgalaikis sveikatos būklės stebėjimas

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas ilgalaikio pacientų, sergančiųjų lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašas (toliau –Aprašas). Aprašo prieduose nurodyta, kad ilgalaikis sveikatos būklės stebėjimas – tai reguliarus paciento, sergančio lėtine liga, sveikatos būklės stebėjimas, kurį nustatytu periodiškumu vykdo gydytojas specialistas, pagal poreikį skirdamas pacientui tyrimus, gydymą ir teikdamas išvadą bei rekomendacijas šeimos medicinos paslaugas teikiančiam gydytojui dėl tolesnės paciento sveikatos priežiūros. Ilgalaikis paciento sveikatos būklės stebėjimas skiriamas po aktyvaus gydymo. Ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo poreikį pacientui gali nustatyti šeimos gydytojas ar kitas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas ir (ar) gydytojas specialistas. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, prie kurio teisės aktų nustatyta tvarka pacientas yra prisirašęs, informuoja pacientą, sergantį lėtine liga apie nustatytą ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo poreikį ir paciento teisę pasirinkti antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją specialistą, kuris atliks ilgalaikį sveikatos būklės stebėjimą, jei pacientas sutiks gauti ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo paslaugas. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas išduoda siuntimą pacientui pirmą kartą kreipiantis į gydytoją specialistą. Pacientas, kuriam paskirtas ilgalaikis sveikatos būklės stebėjimas, antrą ir paskesnius kartus vyksta į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią reikiamas antrinio ir (ar) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, pas pasirinktą atitinkamo profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją specialistą, teikiantį ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo paslaugas, be šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo siuntimo. Gydytojas specialistas ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo laikotarpiu pagal savo profesinę kompetenciją sprendžia, kokių tiriamųjų ar gydomųjų veiksmų pacientui reikia, ir juos atlieka. Gydytojas specialistas, pacientui teikiantis asmens sveikatos priežiūros paslaugas ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo laikotarpiu, esant poreikiui gali siųsti pacientą kito gydytojo specialisto konsultacijos, išduodamas siuntimą arba įrašydamas į paciento sveikatos istoriją įrašą apie konsultacijos poreikį, jei pacientą konsultuos toje pačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys gydytojai specialistai. Pacientas turi laikytis gydytojo specialisto nustatyto ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo režimo. Gydytojas specialistas informuoja pacientą apie kito vizito datą. Jei pacientas be pateisinamos priežasties pakartotinai neatvyksta pas gydytoją specialistą ir (arba) nesilaiko gydytojo specialisto paskirto gydymo režimo, jis gali būti išbraukiamas iš pacientų ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo sąrašo. Gydytojas specialistas apie tai informuoja pacientą siuntusį šeimos medicinos paslaugas teikiantį gydytoją. Suaugęs pacientas pas gydytoją endokrinologą be šeimos gydytojo siuntimo galės apsilankyti ne mažiau kaip kartą per metus, jeigu jo glikuoto hemoglobino kiekis yra didesnis negu 7,0 procentai. Vaikai, sergantys cukriniu diabetu, be siuntimo pas vaikų endokrinologą galės lankytis 4 kartus per metus. Endokrinologai įsitikinę, kad gerai cukrinio diabeto priežiūrai svarbu glaudus šeimos gydytojo ir gydytojo endokrinologo bendradarbiavimas. Šeimos gydytojai vieni, be endokrinologų konsultacijos, neturėtų imtis atsakomybės už sergančiojo cukriniu diabetu sveikatą.  

Cukrinio diabeto gydymo perspektyvos

Cukrinis diabetas kol kas neišgydomas. Sergančiajam skirta eiti su šia liga visą gyvenimą. Vis dėlto sergantis cukriniu diabetu žmogus gyventi gali, nes diabetą galima kontroliuoti. Kontroliuodamas ligą žmogus gali išvengti ar atitolinti gresiančias diabetines komplikacijas, išlikti darbingas. Insulinas iki šiol išlieka vienintelis sergančiųjų 1 tipo cukriniu diabetu gydymo būdas. Dažniausiai taikomos poodinės insulino injekcijos, tačiau ieškoma ir kitų jo įvedimo į organizmą metodų. Atliekamos ir kasos transplantacijos, kasos ląstelių transplantacijos, bandoma ir dirbtinė kasa. Bandomi imunomoduliatoriai, atliekami tyrimai su kamieninėmis ląstelėmis 1 tipo cukriniam diabetui gydyti. Daug tikimasi iš genų inžinerijos metodų. 2 tipo cukriniam diabetui gydyti pastaruoju metu, be tradicinių geriamųjų preparatų grupių, atsirado naujų. Viena jų – inkretinai. Tai padeda tobulinti sergančiųjų 2 tipo diabetu gydymą. Klinikinėje praktikoje jau taikomi preparatai, mažinantys glikemiją per poveikį inkstams. Tikimasi, kad artimiausią dešimtmetį atsiras naujų preparatų, padėsiančių geriau kontroliuoti cukrinį diabetą. Neabejojama, kad atsiras ir kokybiškai naujas gydymas, leisiantis visiškai pasveikti nuo šios ligos. Lietuvoje turime visus šiuolaikinius vaistus individualizuotam diabeto gydymui, tačiau jų prieinamumas labai ribotas. Dėl to didelė dalis pacientų – net per 50 proc. – dekompensuoti, jų glikemijos rodiklis viršija rekomenduojamas normas, o tai gresia komplikacijomis. Didelės apimties moksliniai tyrimai nenuginčijamai įrodė, kad anksti diagnozuotas cukrinis diabetas, laiku pradėtas ir laiku intensyvinamas gydymas, ankstyva ligos komplikacijų profilaktika yra būtini išsaugant gerą paciento gyvenimo kokybę ir taupant sveikatos sistemos išteklius. Deja, šiuo metu gydant sergančiuosius cukriniu diabetu sprendimai neretai būna aiškiai pavėluoti, o tai ateityje turės įtakos komplikacijoms atsirasti ir smarkiai didins gydymo išlaidas bei socialines išmokas.  

VšĮ Prienų ligoninės direktorė, gyd. endokrinologė Jūratė Milaknienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close