Apie aštriųjų pipirų naudą sveikatai

Pastaruoju metu teko nemažai girdėti apie aštriųjų prieskonių naudą žmogaus organizmui. Žinoma, tai nėra panacėja, tačiau kai kas gali ir pabandyti, juolab kad tai, kas rašoma spaudoje ir interneto puslapiuose, yra mokslo žmonių tyrimų išvados.   Pasaulyje auginama daugybė aitriosios paprikos (aštriųjų pipirų) rūšių. Švelnesnio, sodresnio ar labai intensyvaus deginančio skonio paprikų aitrumas matuojamas Skovilio vienetais. Ši skalė sukurta 1912 m. ir pavadinta jos kūrėjo amerikiečių chemiko Wilburo Scoville’o vardu. Skovilio aštrumo vienetai (žymimi SHU) nurodo, koks kiekis kapsaicino (medžiagos, suteikiančios paprikoms aštrų skonį) yra pipire. Pats silpniausias pipiras – saldžioji paprika turi 0 aštrumo vienetų. Vienas iš aštriausių pipirų – Habanero paprika turi net 300 000 ir daugiau aštrumo vienetų. Jaučiate skirtumą? Dažniausiai naudojami Kajeno pipirai, turintys tik 40 000 aštrumo vienetų. Ar lankėtės Tailande? Ten pavėsyje +35. Ar ragavote vietinio maisto? Ne, ne to adaptuoto turistams, o to, kurį valgo patys tailandiečiai. Jeigu ne, tai vargu ar įsivaizduojate, kas yra raudonasis aštrusis pipiras... Raudonųjų pipirų arbata sušildo efektyviau negu degtinė. Tokia stipri arbata yra pats pirmasis vaistas visiems ūmiems susirgimams gydyti. Kas taip naudoja aštriuosius pipirus? Ogi nuo senų laikų Meksikos ir Lotynų Amerikos gyventojai. Galima pasigaminti koncentruotą aštriųjų pipirų ištrauką ir vartoti po lašelį skaudamai širdžiai vietoje nitroglicerino. Aštrieji pipirai gali būti vartojami visų rūšių šokui, apalpus ir kolapso būklėms, ypač kraujavimui iš skrandžio gydyti. Paradoksas? Ne. Anot prof. A. Stolešnikovo, aštrieji pipirai pasižymi unikaliomis savybėmis, kurių neturi jokie vaistai. Jie plečia kraujagysles, kai jos susiaurėjusios, ir susiaurina, kai išsiplėtusios, t.y. veikia taip, kaip tuo metu reikia organizmui. Apatinių galūnių kraujotakai pagerinti puikiai tinka vonelės su karštu vandeniu ir aštriaisiais pipirais – žiūrėkite televizorių ir mirkykite kojas. Pipirinėmis voniomis žmonės gydėsi dar prieš 6000 metų. Jūs nepatikėsite, kaip aštriuosius pipirus vartoja Amerikos indėnai. Jie geria aštriųjų pipirų arbatą, kad atvėstų per kaitrą, ir, kad sušiltų, kai šalta. Kraujavimą iš virškinamojo trakto gydo štai tokiu būdu: arbatinį arba valgomąjį šaukštą aštriųjų pipirų užpila stikline karšto vandens, išmaišo ir išgeria vienu ypu. Visos žaizdos (plėštinės, durtinės, pjautinės, šautinės, kastinės ir kt.) gydomos labai paprastai – žaizda gausiai užpilama sausais aštriųjų pipirų milteliais ir sutvarstoma. Ir viskas. Nepatikėčiau, sako prof. A. Stolešnikovas, bet pats mačiau – ne, nedegina. Aštrių pipirų sultys mažina kraujospūdį ir pagerina savijautą stenokardijos priepuolio metu. „Aštriojo raudonojo pipiro savybės beribės. Pipirai – ne vaistai, neperdozuosite. Gydytojų geriau nė neklausti – medicinos institutuose apie vaistinius augalus nemoko. Galiu jus užtikrinti, kad žolelės – ne vaistai, nuo perdozavimo nenumirsite, nebent prisirysite drignių. Blogiausia kas gali nutikti, tai supykins arba bėgsite į tualetą. Dar vienas paradoksas; paprika padeda pagerinti akių kraujotaką. Aš pats plaunu akis paprikos arbatėle, nes ilgai sėdint prie kompiuterio paskausta akys. Ar kada nors pagalvojote, kodėl policija naudoja pipirinius aerozolius purkšti į akis ir nebijo, kad žmogus apaks? Pasirodo, pats aitrusis pipiras yra visiškai nekenksmingas – skiriasi tik koncentracija. Aitrioji paprika pagerina akių kraujotaką. Pabandykite patys pasigaminti ištrauką (distiliuotas vanduo ir paprika), tik silpnutę – kad švelniai pažnaibytų ir nustotų. Tik reikia imti neužterštą chemikalais papriką... “, – rašo prof. A. Stolešnikovas. Pasak jo, kai turėsite problemų dėl akių, bėgsite pirkti paprikos kaip geručiai ir sutiksite kentėti bet kokį graužimą. Vaistų, kurie grąžintų akių jaunystę, nėra, o aitrioji paprika gali padėti... Įsidėmėkite, pataria prof. A. Stolešnikovas, kad norėdami išgyti turite bet kokiomis priemonėmis pagerinti kraujotaką. Kitaip tariant, gydo kraujas, ir tik kraujas. Kraujyje yra visų gydomųjų faktorių. Audinys pats savęs išgydyti negali. Kai organizme yra koks nors pažeidimas, į tą vietą būtinai turi patekti kraujo. Todėl sutrikus kraujotakai ir susergama infarktais, insultais, negyja žaizdos. Taigi pati svarbiausia priemonė kraujotakai suaktyvinti – aštrieji pipirai, naudojami išoriškai ir į vidų. Šviežias aštrusis pipiras – tikra atominė bomba. Profesorius A. Stolešnikovas siūlo pradėti nuo aštriųjų pipirų miltelių. Kiekvienas ligonis turi pats atrasti ir prisitaikyti naudojimo metodą (gerti, trinti ar pan.). Sakoma, kad skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas. Ir tai ne juokai. Jūsų sveikata be jūsų pačių niekam nereikalinga. Jeigu jūs patys negalite pasirūpinti savo sveikata, tai kam dar ji gali rūpėti, nors jūs už tai ir mokate. Arbatai labiau tinka džiovintas aštrusis pipiras. Jeigu pipirinę arbatą gersite pirtyje, geriau jausitės aukštoje garinės temperatūroje. Aštrieji pipirai – galingas, kraujagysles plečiantis preparatas. Profesorius A. Stolešnikovas pats yra bandęs spausti sultis iš šviežių pipirų ir jas gerti, nes yra kentėjęs dėl aukšto kraujospūdžio, kurio nepajėgė sumažinti jokie vaistai. Šviežiai spaustos pipirų sultys, anot profesoriaus, mažina net ir aukščiausią kraujospūdį. Ir tai veikia taip efektyviai, kad užtenka kelių lašelių. O termiškai apdorotas aštrusis pipiras tokiomis savybėmis jau nepasižymi – sunaikinami fermentai. Medicina hipertoninę (aukšto kraujospūdžio) ligą traktuoja kaip neaiškios kilmės. O jeigu priežastis nežinoma, tai ir gydymo nėra, nors medikai ir kiša tabletes. Hipertoninę ligą, teigia prof. A. Stolešnikovas, sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos išbalansavimas. Išbalansuoja pats žmogus, jo elgesys, ir aplinkos veiksniai. Lėtinė hipertonija išgydoma pakeičiant gyvenimo būdą. Ir tai padaryti turite jūs pats, o ne koks dėdė ar teta iš šalies. Hipertoniją, pasak profesoriaus, galima išgydyti periodišku badavimu geriant tik vandenį, taisyklingai maitinantis ir gausiai vartojant aštriuosius pipirus, česnakus, imbierą.   Pagal profesoriaus A. Stolešnikovo straipsnį parengė Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close