Patriotinė istorijos pamoka bibliotekoje

Neseniai Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje su patriotine istorijos pamoka „Lietuvių tautos išlikimo drama“ lankėsi Lietuvai pagražinti draugijos nariai ir vyrų vokalinis ansamblis „Bijūnai“ .

10711010_298403220350487_7090797055860045538_n

Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) istorija siekia 1921 m. Vienas jos steigėjų – Juozas Tumas-Vaižgantas kvietė į talkas kultūros darbams, tėvynės labui. Iš kur kilo neįprastas šių dienų bendrinei kalbai pavadinimas? Jau A. Smetona galvojo apie tokią draugiją, todėl 1921 m. įkurta draugija, nusakanti jos tikslą – gražinti Lietuvą. Šveicarijoje tokia draugija gyvuoja jau 160 metų. Po nepriklausomybės atgavimo draugija buvo atkurta 1995 m. Draugijos garbės pirmininkai buvo šviesaus atminimo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, poetas Justinas Marcinkevičius, prie draugijos veiklos prisideda daug žymių kultūros veikėjų. Draugija turi 65 skyrius Lietuvoje ir per 4000 narių, o jos veikla jau peržengė Lietuvos ribas – veikia draugijos skyriai Čikagoje, Dubline. Draugija kviečia visos Lietuvos žmones aktyviai gražinti kraštą, ugdyti jaunąją kartą.

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė susirinkusiuosius pristatė Justino Marcinkevičiaus žodžiais: „Pabandykime suprasti gyvenimą kaip pareigą. Kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą visuomenei, o visuomenės – žmogui, kaip saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, kaip dirbančiojo pareigą darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei“. Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis kalbėjo apie draugijos veiklą, išreiškė viltį (po to, kai tą pačią dieną surengė istorinę pamoką Prienų „Žiburio“ gimnazijoje), kad ir Prienuose draugija plėsis, padaugės narių. Pirmininkas išreiškė dėkingumą Prienų urėdijos miškininkams už reikalingus darbus.

Didelis darbas – piliakalnių apsaugos projektas, kurio veikloje bendradarbiaujama su UNESCO atstovu A. Gelūnu. Žinomi renginiai – sąšaukos ant piliakalnių. Projekto tikslas – padėti ugdyti jaunimą, jo patriotinius jausmus, todėl ir kuriamos įvairios veiklos formos. Iš tūkstančių Lietuvos piliakalnių, deja, sutvarkyti, pagražinti tik dešimtys, todėl šiame darbe dar yra ką nuveikti.

Sociologas, filosofas, profesorius Romualdas Grigas pristatė dvi savo knygas (iš keliolikos) „Akivarų atspindžiai“ ir „ Lietuvių tautos išlikimo drama“,įvertino draugijos reikšmę, ypač patriotinę. Knygoje „ Lietuvių tautos išlikimo drama“ labai plačiu tautotyrininko žvilgsniu nagrinėjami lietuvių tautos kilmės, jos formavimosi etapai. Tiek remiantis istoriniais šaltiniais, tiek asmeniniais atradimais nagrinėjami tautos įvairiausios patirtys iki šių dienų. Autorius kviečia skaitytojus nuo pat pradžios, nuo pirmųjų eilučių mąstyti ir su autoriumi diskutuoti. „Tikėtina, kad senieji lietuviai buvo gamtojautinės civilizacijos vaikai. Ir kad Gamtą (plačiąja šio žodžio prasme) jie suvokė kaip visų matomų ir nematomų galių šaltinį. Mūsų protėvių kalba priklausė sakralinių, t.y. šventumo aureole spinduliuojančių kalbų klasei“, – kalbėjo prof. R. Grigas. Anot jo, žodžiu „pagonys“ mūsų protėvių negalima vadinti, nes lotynų kalboje šis žodis reiškia „laukiniai“. O istoriniuose šaltiniuose apie aisčius kalbama, kad jie jau turėjo turtingą kultūrą, savitą pasaulėjautą. Knygoje daug informacijos ir vertinimų, kaip mūsų tautos mentalitetą paveikė istorijos kataklizmai, okupacijos ir kitokie sudėtingi išbandymai. „Tėvynė – tai lobių skrynia, kurioje sudėta pergalių džiaugsmas ir pralaimėjimų kartėlis, mūsų viltys ir neviltys. Tačiau didžiausias lobis – protėvių kultūra, jų dvasia. Tai ji nebyliai mums, gyviesiems, primena pamatinę priedermę: privalome, kiek mums leidžia jėgos, išsaugoti Tėvynės aureolę ir jos tęstinumą ne tik būsimoms kartoms, bet ir pasauliui. Be Tėvynės žmogus – be šaknų. Jis primena dykumos vėjo gainiojamą kupranugaržolę. Jis lengviau tampa masalu visagalei rinkai, daiktams ir kitiems savo jusliniams poreikiams, o ir pasaulis tampa pereinamuoju kiemu“, – kalbėjo R. Grigas.

Lietuvai pagražinti draugija kuria projektus su ansambliu „Bijūnai“. Neatsitiktinai Justino Marcinkevičiaus memorialiniame kambaryje pirmoji nuskambėjo daina poeto žodžiais „Tai gražiai mane augino…“. Renginyje skambėjo romansas „Aš nevertas švelnių tavo žodžių“, lietuvių liaudies dainos. Atsisveikinant prof. R. Grigas padovanojo knygą Prienų Justino Marcinkevičiaus viešajai bibliotekai. Besidomintys tautos istorija joje dar daug naujo atras…

 

Rasa Zdanevičienė

 

Nuotrauka iš Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos albumo

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close