Podoktorantūros stažuočių galimybės Lietuvoje
Nuo 2009 m. Lietuvoje vykdomi projektai „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“, kuriais siekiama suteikti galimybes jauniems mokslininkams pradėti savarankiškus mokslinius tyrimus, kelti jų kvalifikaciją ir skatinti nuolatinį tobulėjimą, naujų žinių įgijimą bei gilinimą, plėtoti tarpinstitucinį, tarpkryptinį ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Iki šiol paskelbti penki kvietimai dalyvauti podoktorantūros stažuočių konkursuose. Penktuoju kvietimu buvo pakviesti projektą laimėję 25 stažuotojai, neseniai apgynę daktaro disertaciją ir įgiję mokslo daktaro laipsnį.
Tyrimų tema – konstrukcijų sauga ir ilgalaikiškumas
Jaunieji mokslininkai savo tyrimų temas renkasi atsižvelgdami ne tik į sukauptą mokslinių tyrimų patirtį, bet ir jų aktualumą visuomenei. Mokslų daktarė Ona Lukoševičienė – podoktorantūros stažuotę atlieka Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos mokslo institute. Jos tyrimų tema susijusi su mechaninių struktūrų tikimybinės saugos ir ilgalaikiškumo vertinimu bei prognozavimu.
„Pirmaisiais podoktorantūros stažuotės metais analizavau pastatų ar statinių tikimybinį saugos ir ilgalaikiškumo vertinimą ir prognozavimą, kai šiose struktūrose pavojingas situacijas sukelia eksploataciniai bei ekstremalūs klimato poveikiai“, – pasakojo O. Lukoševičienė.
„Tikriausiai kyla klausimas, kas tai yra konstrukcijų sauga ir ilgalaikiškumas? Konstrukcijų sauga – tai savybė priešintis visiems poveikiams ir ypatingiems atvejams, kurie gali pasitaikyti statant ir eksploatuojant. Ilgalaikiškumas – tai konstrukcijos ar jos elementų eksploatacinių savybių išlaikymas numatytu eksploatacijos periodu veikiant pasikartojančio kintamo didumo apkrovoms ar mažėjant jos atsparumui dėl agresyvios aplinkos“, – paaiškino jaunoji mokslininkė.
Podoktorantūrinės stažuotės metu dr. O. Lukoševičienė ketina sukurti skaičiavimo modelį, kuris padėtų tyrėjams taikyti tikimybines prielaidas mechaninių struktūrų projektavimo ir eksploatacijos procesuose vertinant ir prognozuojant jų saugą ir ilgalaikiškumą. Savo darbe nagrinėdama pastatų ir statinių saugą ir ilgalaikiškumą, mokslininkė pastatus ir statinius traktuoja kaip sistemą, sudarytą iš konstrukcinių elementų (pvz., sijų, kolonų), kurie tarpusavyje sujungti tam tikru ryšiu. Tokiu atveju elementai sistemoje gali būti sujungti nuosekliai ir lygiagrečiai, jie taip pat gali būti atsitiktinai priklausomi arba nepriklausomi. Didėjant elementų skaičiui nuoseklioje sistemoje patikimumas mažėja, o lygiagrečioje – padidėja. Vadinasi, konstrukcijos patikimumas laikui bėgant mažėja, nes daugėja kritinių situacijų.
„Tema yra aktuali, kadangi projektuojamų ir eksploatuojamų pastatų ir statinių saugos bei ilgalaikiškumo vertinimas leidžia išvengti pastatų ir statinių griūčių, taip pat žmonių aukų, ekonominių ir socialinių nuostolių bei žalos aplinkai“, – pabrėžė mokslininkė stažuotoja.
Atsivėrė naujos galimybės
„Vertinu podoktorantūros stažuotės suteiktas galimybes išvažiuoti į užsienį, dirbti mokslo centruose bei dalyvauti konferencijose. Juk itin vertingi tokiose išvykose užmegzti ryšiai su kitais tyrėjais“, – sakė dr. O. Lukoševičienė.
Podoktorantūros stažuotės finansuojamos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonės (VP1-3.1-ŠMM-01) įgyvendinamą projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.
