Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas. Ar pasiruošę keistis?
Lietuvoje nuo 1993 m. įgyvendinamos inkliuzinio ugdymo idėjos. Svarbiausias šio ugdymo tikslas – užtikrinti kokybišką visų visuomenės narių ugdymą, pripažįstant ir gerbiant kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius. Skirtybės toleruojamos ir vertinamos kaip galimi resursai, o ne kaip problemos. Keičiamas ne mokinys, o mokykla siekiant pašalinti visas galimas kliūtis ir užtikrinti ugdymo prieinamumą kiekvienam, tikima, kad kiekvienas gali mokytis ir išmokti.
Kaip įgyvendinamos inkliuzinio ugdymo idėjos Prienų rajono savivaldybės švietimo įstaigose, patirtimi dalinosi vasario 18 d. į Prienų kultūros ir laisvalaikio centrą susirinkę švietimo įstaigų bendruomenių atstovai. Konferencijoje „Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymosi galimybės Prienų rajono švietimo įstaigose: pasiekimai ir perspektyvos“, kurią organizavo Prienų pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT) kartu su partneriais, rajono savivaldybės Švietimo skyrius ir Švietimo centras, dalyvavo gausus būrys rajono ugdymo įstaigų specialistų, svečiai iš Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Kazlų Rūdos pedagoginės psichologinės tarnybos bei Prienų rajono savivaldybės.
„Prienų rajono mokyklų bendruomenės nemažai nuveikė kurdamos atviras, draugiškas mokyklas įvairių gebėjimų mokiniams. Teikdamos pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintiems mokiniams, mokyklos susiduria su daugybe iššūkių, kuriuos įveikiant prireikia ir drąsios vadybos, ir darbuotojų geranoriškumo, ir tėvų supratimo. Mokytojas organizuoja savo darbą taip, kad per pamoką medžiagą suprastų ir mokinys, besimokantis pagal bendrąją programą, ir pagal pritaikytą programą, ir pagal individualią programą. O kur dar gabūs mokiniai…“ – atidarydama konferenciją kalbėjo Prienų PPT direktorė Angelė Vasiliauskienė.
Konferencijos dalyvius sveikino ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė, Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas. Dėkodamas Pedagoginei psichologinei tarnybai už konferencijos idėją, vedėjas sakė, kad rajone yra per 300 vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, ir jiems galima užtikrinti kiekybinę pagalbą, tačiau ta pagalba turėtų būti labiau kokybiška.
Reikia džiaugtis kiekvieno vaiko sėkme
Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) direktoriaus pavaduotoja Monika Bilotienė pristatė „Švietimo pagalbos ir specialiųjų poreikių mokinių ugdymo“ išorinio vertinimo rezultatus. Nuo 2007 m. Prienų rajono savivaldybėje buvo vertintos šešios mokyklos: Balbieriškio, Išlaužo, Skriaudžių, Šilavoto, Naujosios Ūtos pagrindinės ir Veiverių T. Žilinsko gimnazija. Buvo apklausiami vaikai, tėvai, stebimos pamokos. Kaip teigė pranešėja, Prienai pagal išorinį vertinimą Lietuvoje yra aukščiau šalies vidurkio, nors SUP mokinių poreikių tenkinimas gerokai prastesnis nei Lietuvos vidurkis. Tiesa, ir visoje Lietuvoje jis nėra labai aukštas. Tačiau tikrintos Prienų rajono mokyklos, pasak M. Bilotienės, unikalios tuo, kad naudoja įsivertinimo rezultatus, leidžiančius numatyti tobulintinus veiksmus. Mokyklų vadovai stiprūs lyderystės vystymo procese. Į stipriųjų šalies mokyklų dešimtuką šios rajono mokyklos patenka ir socialinės pagalbos mokiniui srityje. Prienų rajono ugdymo įstaigose prasčiausiai mokomos 11–12 klasės, kurios šalyje dažniausiai įvertinamos vienos tarp geriausių. „Galbūt toks skirtumas atsirado ir dėl mažo stebėtų pamokų skaičiaus (tik 18), bet ir tų 18 pamokų kokybė buvo prastoka“, – sakė M. Bilotienė.
Pranešėja pabrėžė, kad labai išsiskiria Prienų mokytojų ekspertų pamokos (įvertintos geriau nei šalies vidurkis), taip pat Prienų švietimo įstaigose geriau nei kitose Lietuvos mokyklose vykdomas gamtamokslinis ugdymas ir užsienio kalbų mokymas. Mokinių teigimu, Prienų mokytojai labiau diferencijuoja užduotis pagal moksleivių gebėjimus, tuo tarpu tėvai labiau susirūpinę vaikų saugumu mokyklose.
Pranešėja pasidžiaugė, kad Prienų rajono savivaldybėje yra Pedagoginė psichologinė tarnyba, kuri tiria SUP turinčių vaikų ugdymą. SUP mokinių ugdymo svarbą supranta ir mokyklos, tačiau jose dar trūksta kompetentingų pagalbos specialistų, ir net 36 proc. tėvų nėra patenkinti pagalba, kuri teikiama mokykloje. Daugelis mokytojų neatsižvelgia į SUP mokinių sutrikimus, užduotis retai individualizuoja ir diferencijuoja, pamokoje netikrina, ką ir kiek vaikai suprato, išmoko. Beje, tai visų Lietuvos mokyklų problema. „Taip bus tol, kol nebus pereita nuo mokymo prie mokymosi veiklos, skirtingų užduočių įtraukimo į veiklą. Išmokimo stebėjimas, mokymo būdai ir metodai – tai mokytojo požiūris į vaiką. Reikia sudaryti sąlygas, kad vaikas patirtų mokymosi sėkmę“, – teigė NMVA direktoriaus pavaduotoja, pridurdama, jog dar nemažai pedagogų vis dar yra linkę atsiriboti nuo nepažangių ir pedagogiškai apleistų vaikų. Tuo tarpu mokiniai, kurie turi mokymosi sunkumų ir dar papildomai patiria psichologinę įtampą mokykloje (dėl negebėjimo mokytis tuo pačiu lygiu kaip ir bendraamžiai, per sunkių užduočių ar patyčių), susiduria su akademine nesėkme.
Prie specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų priskiriami ir gabūs vaikai. Dažniausiai gabiais laikomi tie, kurie yra aktyvūs ir kompetentingo mokytojo dalykininko padedami pasiekia įvairų laimėjimų olimpiadose ir konkursuose. Tuo tarpu gabūs mokiniai, kurie nepasižymi aukštais pasiekimais, dažniausiai būna nepastebėti ir jų potencialas lieka neišnaudotas. NMVA direktoriaus pavaduotoja patarė pagalbos specialistams daugiau bendradarbiauti su mokytojais parenkant specialiųjų poreikių mokiniams tinkamą ugdymo turinį, stebėti specialiųjų poreikių mokinių daromą pažangą. „Turime parodyti, kad mes džiaugiamės kiekvieno vaiko sėkme, parodome jam kelią, kuriuo jis eitų tolyn“, – sakė M. Bilotienė.
Poreikis – didelis, galimybės – per mažos
Prienų PPT direktorė A. Vasiliauskienė savo pranešime nagrinėjo, koks yra švietimo pagalbos poreikis ir galimybės Prienų rajono savivaldybėje. Kaip buvo minėta, mokykloms trūksta kompetentingų specialistų, ateinančių į pagalbą SUP vaikams. Įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turi 330 mokinių, jiems švietimo pagalbą teikia 37 specialistai. Dauguma (210) šių mokinių ugdomi pagal pritaikytas programas, 93 – pagal individualizuotas ir 27– pagal bendrąsias. 32 mokiniams nustatyti labai dideli specialūs ugdymosi poreikiai, 125 – dideli, 167 – vidutiniai ir tik 6 – nedideli.
Pranešėja pabrėžė, kad yra mokyklų, kurios turi visus specialistų etatus ir gali užtikrinti kokybišką pagalbą SUP turintiems vaikams. Tačiau kai kuriose mokyklose specialiųjų poreikių mokinių yra daugiau, nei numatyta vienam specialistui. Pasak A. Vasiliauskienės, mokyklos ne visada turi galimybę teikti visas paslaugas, kurias skiria PPT dėl per mažo finansavimo. Trūksta mokytojų padėjėjų ir kitų specialistų, todėl tose įstaigose, kur nėra specialistų, spragas užpildo PPT. Tarnybos vadovės teigimu, „visada džiugu matyti pažangą darbe su SUP turinčiais vaikais, ir tenka apgailestauti, kai jos trūksta“. Todėl ji ragino mokyklų vadovus drąsiai kreiptis į tarnybą visais rūpimais klausimais, kalbėtis, kartu spręsti naujus švietimo bei pagalbos mokiniui iššūkius.
Specialistų pranešimus papildė stendiniai pranešimai
Pranešimus skaitė ir rajono mokyklų vadovai, specialistai. „Ąžuolo“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vida Zdanienė pasidalino patirtimi, kaip rengiami individualūs planai mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Šilavoto pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Laima Astrauskaitė ir biologijos ir chemijos vyresnioji mokytoja Rita Kišonienė pasidalino mintimis, kaip kuriamas palankus mikroklimatas klasėje mokant specialiųjų poreikių vaikus. SUP mokinių pažangos stebėsenos analizę Skriaudžių pagrindinėje mokykloje pristatė mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aidutė Jurešienė. Apie bibliotekos, kaip būdo pažinti knygą kitaip, įtaką mokinių ugdymuisi ir jų įtraukimą į organizuojamus projektus pasakojo Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos metodininkė Dalia Bredelienė. Visus sudomino patirtimi pagrįstas pranešimas „Kaip „neperdegti“ dirbant su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių“, kurį skaitė „Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Belenavičienė.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi galimybes atspindėjo ir stendiniai pranešimai, su kuriais konferencijos dalyviai galėjo susipažinti pertraukos metu. Stendinius pranešimus paruošė Prienų PPT ir mokyklų mokytojai bei specialistai, juos apibendrino PPT logopedė metodininkė Giedrė Džiaugienė.
G. Džiaugienė ir PPT vyresnioji specialioji pedagogė Eglė Černiauskaitė pristatė stendinį pranešimą „Nuostatų raiška individualių poreikių kontekste“. Jame akcentuojama, kad sąvokos, kurias vartoja pedagogai, turi pabrėžti vaiką, o ne jo kitoniškumą. Tai yra tolerancijos ir pažangios nuostatos rodiklis. Dažnai akcentuojamas vaikų, turinčių specialių poreikių, priėmimas, individualumo pripažinimas, įtraukimas, pagalba, teisės. Tačiau vis dar vyrauja išankstinės nuvertinančios nuostatos ir stereotipai. Teigiamos nuostatos bendruomenėje naikina barjerus, griauna stereotipus, didina lygias galimybes, o mokytojai ir specialistai įgyja daugiau kompetencijos tenkinti individualius kiekvieno vaiko specialiuosius poreikius.
Lopšelio-darželio ,,Pasaka“ direktorės Birutės Šuliauskienės stendinis pranešimas atskleidė, kad vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, lūkesčių ir poreikių tenkinimas prasideda jau ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Suburta kompetentinga pagalbos vaikui specialistų komanda, sukurta materialinė bazė ir ugdymosi aplinka yra palanki ikimokyklinio amžiaus vaikų įvairaus spektro raidos sutrikimų korekcijai.
„Ąžuolo“ progimnazijos pradinio ugdymo mokytojos ekspertės Janinos Pranckevičienės pranešime teigiama, kad ugdomosios aplinkos mokykloje kūrimas ir pritaikymas skirtingų gebėjimų vaikams atveria galimybes atskirties mažinimui. Tokia aplinka puoselėja vaiko priklausymo klasės bendruomenei jausmą, skatina norą mokytis ir žaisti drauge, aktyviau dalyvauti veikloje.
Išlaužo pagrindinės mokyklos psichologės Ievos Žukovienės ir specialiosios pedagogės logopedės Ramunės Juodsnukienės stendinis pranešimas atskleidė, kad keisti nuostatas į specialiųjų poreikių mokinius padeda bendravimas ir bendradarbiavimas su kolegomis, specialistais, tėvais, kartu su jais sprendžiant ugdymo, emocijų ir elgesio problemas, konfliktines situacijas. Specialiųjų poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą ugdo ne tik gebėjimą dirbti komandoje, bet ir puoselėja pagarbą ir toleranciją.
„Ąžuolo“ progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Rima Lyberienė pasidalijo patirtimi, kaip kūrybiškai pritaikant lėlių teatrą prasiplečia ir specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi galimybės, nes ši veikla lavina ir turtina kalbą, skatina bendravimą, ugdo savarankiškumą, atskleidžia kūrybiškumą.
„Teigiami rezultatai galimi tik esant darniai sąveikai tarp išorinių (aplinka, mokymo priemonės, švietimo pagalba) ir vidinių (mokinio siekių) išteklių“, – užbaigdama stendinių pranešimų apibendrinimą pabrėžė G. Džiaugienė.
Yra kuo pasidžiaugti, yra kur tobulėti
„Jau nesvarstoma, ar mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, svarstoma, kaip kokybiškai įgyvendinti specialųjį ugdymą.
Džiugu, kad švietimo įstaigų vadovai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai gerai įvaldę įsivertinimo procesą ir jo rezultatų naudojimą. Dar turime daug dirbti tobulindami specialiųjų poreikių mokinių poreikių tenkinimą ugdymo(si) procese. Pasitvirtina, kad Lietuvoje trečdalis aukščiausių gebėjimų vaikų yra atstumti ir izoliuoti bendraamžių, o aukščiausių gebėjimų berniukų tarp atstumtųjų ir izoliuotųjų yra daugiau nei mergaičių (išorės vertinimo duomenimis). Mokyklos supranta specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo svarbą – mokytojai nuolat tobulina savo kompetenciją. Mokytojai su pagalbos specialistais rengia pritaikytas, individualizuotas programas. Pagalbos specialistų darbo sėkmė – ne suorganizuotų ar įvykdytų veiklų skaičius, o didėjantis skaičius specialiųjų poreikių mokinių, padariusių mokymosi pažangą, kiekvieno vaiko sėkmė – kad jis kažką gali, kad svarbus ir jo indėlis, kad turi reikšmės kitiems“, – pasibaigus konferencijai mintimis dalinosi Prienų PPT direktorė A. Vasiliauskienė.
Roma Sinkevičiūtė
