Ko bijo kompiuterių vartotojai?

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kurie išgąsdino kompiuterių, ypač senesnių, vartotojus. Daugelis jų suprato, kad stabdomas „Windows XP“ palaikymas reiškia šios kompiuterių operacinės sistemos išjungimą. Bet taip nėra.

Istorija

Žodis „Windows“ atsirado 1981 m., kai šiuo metu turtingiausio pasaulyje žmogaus Bilo Geitso įkurta kompanija „Microsoft“ skandalingu būdu nupirko ir sukūrė programinę įrangą, skirtą pirmiesiems buitiniams namų ir verslo asmeniniams kompiuteriams. Ši programinė įranga – „Windows 1.0“ tapo pirmuoju „Windows“ operacinių sistemų laipteliu ir pirmuoju mechanizmu,vedančiu kompaniją „Microsoft“ į neįsivaizduojamo pelno viršūnę. Po truputį skindamasi kelią operacinė sistema ištobulėjo iki sistemos „Windows 3.11“, kuri tapo stambiu šuoliu kompanijos plėtroje. Ši sistema ypač populiarėjo verslo objektuose. 1995 m. nauja „Windows“ era prasidėjo visiškai pasikeitusia vartotojo aplinka, didesnėmis galimybėmis ir dar didesniu proveržiu ir plėtra. „Windows 95“ be sunkumų išsikovojo rinką ir sparčiai plėtėsi valstybėse, kuriose kaip tik prasidėjo kompiuterizacija. Tuo pačiu darbui tinkluose, internete skirta programinė įranga – operacinė kompiuterio sistema „Windows NT“ greitai užkariavo kompiuterius, įjungtus į bendrus tinklus. Po trejų metų pasirodžiusi „Windows 98“ sujungė abi sistemas – „Windows“ pasiūlė galimybę dirbti ne tik namų sąlygomis – be interneto, bet ir internete. Nors vartotojo aplinka išliko beveik ta pati, funkcionalumu ši operacinė sistema šoktelėjo į priekį link galimybių, kurios iki šiol yra išlikusios „Windows“ produktų linijoje. Po dvejų metų „Microsoft“ paleido dar dvi sistemas. Populiarėjant žaidimams, kompanija sukūrė „Windows ME“ (millenium – angl. tūkstantmetis), pritaikytą žaidimams, internetui bei pramogoms, bei „Windows 2000“, skirtą darbui bei taipogi internetui. Reikia pripažinti, kad šios sistemos nesulaukė didelio populiarumo. Nors „Windows 2000“ iš esmės pakeitė „Windows NT“ bei kartu su savo įvairiomis modifikacijomis virto viena populiariausių interneto ir tinklo serverių operacine sistema, tačiau daugelis vartotojų liko prie „Windows 98“. Pasirodžius „Windows 2000“, ekspertai šioje operacinėje sistemoje atrado daugiau nei 65 tūkst. programinių klaidų. Netrukus, jau 2001 m. pabaigoje rinką pasiekė stipriai pasikeitusi, daug funkcionalesnė bei spalvinga vartotojo sąsaja „pasipuošusi“ operacinė sistema „Windows XP“. Nors daugelis vartotojų į šią operacinę sistema žiūrėjo labai skeptiškai, tačiau jau po kiek laiko sistema užkariavo didesnę dalį kompiuterių. Pasižymėjusi kaip nesunkiai prisitaikanti programinę įrangą įvairiausiems kompiuterių modeliams, patogiu interneto naršymu bei įvairios programinės įrangos palaikymu „Windows XP“ tapo populiariausia operacine sistema pasaulyje. Nereikalaujanti galingų kompiuterių sistema tapo patraukli ir verslo, ir namų vartotojams. Jos populiarumo nesumažino dar po dvejų metų pasirodžiusi operacinė sistema „Windows Vista“, kuri, nepaisant dar labiau pasikeitusios išvaizdos bei programinių įrankių, tapo pačiu nekokybiškiausiu kompanijos „Microsoft“ produktu. Netgi vartotojai, pratę atnaujinti savo programinę įrangą, šįkart pasiliko prie senesnės, „Windows XP“ operacinės sistemos, tikėdamiesi, kad „Vista“ pavyks ištaisyti. Iš esmės „Vista“ buvo tokia ydinga, kad „Microsoft“ nusprendė verčiau visą sistemą perdaryti. 2007 m. vartotojams buvo pasiūlytas pataisytas „Vistos“ variantas – „Windows 7“. Patobulinta spalvinga „Vistos“ vartotojo grafinė sąsaja bei stiprus programinis funkcionalumas vėl tapo „Microsoft“ sėkmės formule. Tobulėjant kompiuteriams bei kompiuterinei įrangai, „Windows 7“ lengviau prisitaikė bei efektyviai naudojo techninius resursus. Nors ši operacinė sistema reikalauja daugiau kompiuterio techninių resursų, tačiau ji juos naudoja optimaliau negu senesnės „Windows“ versijos. 2011 m. „Microsoft“, prisitaikydama prie rinkos ir pasaulinių madų, paleido dar vieną naują „Windows“ versiją – „Windows 8“. Ši sistema dėl populiarėjančių mažųjų kompiuterių, skirtų elektroninėms knygoms skaityti, telefonų bei planšetinių kompiuterių vėl buvo pristatyta su šiek tiek pasikeitusia vartotojo sąsaja, patogia liečiamiems ekranams. „Windows 8“ iš esmės yra dar šiek tiek patobulinta „Windows 7“, tik naujoji versija labiau paverčia kompiuterį pramogų – interneto naršymo, bendravimo priemone. Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusi „Windows 8.1“ vėlgi tėra tik patobulinta šios sistemos versija, padėsianti toliau užkariauti mažuosius kompiuterius.

XP techninio palaikymo istorija

Sėkmingiausiu „Microsoft“ projektu neabejotinai tapo operacinė sistema „Windows XP“. Ko gero, tai vienintelė programinė įranga, kuri visiškai struktūriškai nekeičiama, tik su programiniais papildymais, gyvuoja jau 12 metų. Reikia pripažinti, kad ketinimas visiškai nutraukti jos palaikymą – jau ne pirmas. „Microsoft“ šią diskusiją užverda kas 3–4 metai. Tačiau panašu, kad taip rimtai žiūrima tik šį kartą. Kaip pasenusią programinę įrangą, „Windows XP“ jau ketinta nurašyti po ketverių metų, tačiau patyrus nesėkmę su „Vista“ ir nenorint kompiuterių vartotojų atiduoti kompanijai „Apple“ arba jau populiarėjančiai „Linux“ programinės įrangos linijai, palaikymo nutraukimas atidėtas. Atsiradus „Windows 7“, kuri baugino vartotojus pasikeitusia bei didesnių techninių resursų reikalaujančia sistema, palaikymo nutraukimui duotas papildomas pereinamasis laikotarpis. Planui nutraukti palaikymą apie 2010 m. aršiai pasipriešino kompiuterių gamintojai. Tais metais į rinką išleidus ekonominės klasės EEE grupės mažuosius kompiuterius, daugiausia skirtus trečiosioms Afrikos žemyno šalims, vėl pranešta apie palaikymo nutraukimą. Mažų techninių galingumų kompiuteriai nebuvo pajėgūs naudoti naująją – „Windows 7“ operacinę sistemą, todėl gamintojai kompanijai „Microsoft“ iškėlė paprastą ultimatumą: arba „Windows XP“ ir toliau lieka palaikoma bei diegiama į naujus, mažuosius kompiuterius, arba kompiuterių gamintojai keičia programinės įrangos gamintoją. „Microsoft“ ilgai nesiderėjo ir „pereinamąjį laikotarpį“ dar labiau pratęsė. Šiemet istoriją panašu vėl rengiamasi pakartoti. Kompiuterių techninės galimybės jau išaugusios, o tai neabejotinai yra palanku ir patogu naujoms „Windows“ versijoms. Naujos kompiuterinės įrangos gamybos kaštai bei pardavimo vertė jau negąsdina vartotojų, turinčių namuose senus kompiuterius, be to, ir gaminti silpnus kompiuterius neverta, todėl tai puiki proga kompanijai „Microsoft“ produktą „Windows XP“ išsiųsti į užtarnautą poilsį. Ironiška, tačiau statistikos duomenimis, šią sistemą vis dar naudoja per 30 proc. kompiuterių vartotojų (naudojančių sistemas „Windows“) visame pasaulyje.

Ar jūsų kompiuteris „užmigs“ amžiams?

Operacinės sistemos „Windows XP“ techninio ir programinio palaikymo paskutinė diena – balandžio 8-oji. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad daugiau į jūsų kompiuterį, kuriame įdiegta operacinė sistema „Windows XP“, iš interneto nebeateis jokie programiniai atnaujinimai (angl. – updates). Tokie žodžiai kaip „diegiami atnaujinimai“ daugiau jūsų nekamuos ir jums netrukdys. Kompiuteris taip pat neprašys palaukti, kol bus įdiegti atnaujinimai. Nebegausite pagalbos ir dėl „Windows XP“ gedimų bandydami susisiekti su kompanijos „Microsoft“ techniniu ar pagalbos skyriumi.

Pastarąjį dešimtmetį į jūsų kompiuterius atkeliaudavo atnaujinimai, kurie įdiegdavo programinius priedus, labiau saugančius jūsų kompiuterius bei spartinančius ir tobulinančius jūsų programinės įrangos naršymą internete. Kartais ateidavo ir rastos klaidos operacinėje sistemoje pataisymas.

Iškelta: Nuo balandžio 8 d. visi atnaujinimai jau nebus siunčiami, tačiau kompiuteris veikti nesustos.

Kompiuteriai su operacine sistema „Windows XP“ kaip veikė, taip ir veiks. „Windows“ atnaujinimų negavimas neturės įtakos jūsų naudojamoms antivirusinėms, interneto naršymo, filmų rodymo bei darbinėms programoms. Jeigu jose yra numatyta gauti atnaujinimus, jie keliaus ir toliau.

„Microsoft“ rekomenduoja operacines sistemas atsinaujinti, t. y. įdiegti naujesnes, saugesnes ir funkcionalesnes, tačiau jeigu jus tenkina dabartinis darbas su kompiuteriu bei naršymas internete, keisti programinės įrangos nebūtina. Kol jūsų kompiuterį „puošia“ „Microsoft Windows XP“ licencinis lipdukas, tol jūs galite naudoti savo kompiuteryje „XP“ tiek, kiek širdis geidžia.

Ar verta keisti „XP“ į „Linux“?

Nuo seno vykstantis karas tarp „Windows“ gerbėjų ir „Linux“ šalininkų yra panašus į karą, vykstantį tarp Kauno ir Vilniaus gyventojų. Toks pats aršus ir toks pats beprasmis.

Kaip bet kuris miestas yra savaip skirtingas, su savo privalumais bei trūkumais, taip ir programinė įranga yra skirtinga. Esminis skirtumas, kurį nurodo visi su vienomis ir kitomis operacinėmis sistemomis dirbantys vartotojai, – kaina. „Windows“ vienos licencijos kaina svyruoja nuo 250 iki 350 Lt, tuo tarpu „Linux“ – nemokama. Operacinės sistemos „Windows“ atšakų yra keletas, „Linux“ – labai platus spektras.

Išorinį šių sistemų skirtumą galima pastebėti tik iš kitokio paveikslėlio ir kitose vietose išdėstytų darbalaukio elementų. Nors abi sistemos orientuotos į paprasto – namų vartotojo darbą, esminis skirtumas pasimato tik žvilgtelėjus giliau.

Norint kompiuteryje turėti biuro programų –tekstų rašyklės, lentelių tvarkyklės bei pateikčių kūrimo programos –paketą, kompanija „Microsoft“ operacinės sistemos „Windows“ vartotojams gali pasiūlyti paketą „Office“, tačiau šis malonumas papildomai kainuos nuo 250 iki 850 Lt (priklausomai nuo licencijos tipo bei biuro programų kiekio). „Linux“ vartotojams pateikiami net du – „LibreOffice“ ir „OpenOffice“ paketai, kurie yra nemokami. Nemokami nei „Linux“, nei „Windows“ (kurioje šie paketai taip pat gali veikti) vartotojams. Galima sakyti, kainos atžvilgiu visišku nugalėtoju skelbiamas „Linux“.

Tačiau prakalbus apie programų ir sukurtų dokumentų suderinamumą, visas grožis tampa labai pilkas. Abiejų operacinių sistemų biuro paketais sukurti dokumentai yra nesuderinami. Jeigu Jums reikalingas tiesiog tekstinis dokumentas, be jokių papildomų nustatymų, be specifinio teksto žymėjimo bei išdėliojimo, arba paprasta lentelė, galinti tik sumuoti duomenis, – jokių problemų. Tačiau jeigu rašote diplominį darbą arba naudojate sudėtingą balanso skaičiavimo elektroninę lentelę, gerai pamąstykite, ar verta rizikuoti atsakingiausią minutę sužinoti, kad dirbote veltui. „Windows“ platformos „Office“ paketas bei „Linux“ platformos biuro paketai naudoja skirtingus programavimo protokolus – ir kaip besistengtų ir vieni, ir kiti – protokolai vis dar nesuderinami.

Nesuderinami ir daugelis kitų skirtingoms operacinėms sistemoms skirtų programų modelių, dokumentų. Atsižvelgdami į tai, kad pasaulyje be skrupulų dominuoja „Windows“ operacinės sistemos bei joms skirtas „Office“ biuro programų paketas, gerai pasvarstykite, su kokia operacine sistema jums geriau dirbti, ir su kokia dirba kolegos, draugai ir tarnybos, dažnai su jumis besikeičiančios elektroninėmis dokumentų versijomis.

Jeigu planuojate keisti „Windows“ į „Linux“, pasidomėkite, ar yra sukurtos jums reikalingos projektavimo, braižymo, montavimo, modeliavimo ar tiesiog apskaitos programos būtent „Linux“ platformai. Nors yra galimybė „Linux“ operacinėje sistemoje dirbti su „Windows“ sistemoms skirtomis programomis, dažniausiai sudėtingesnės programos arba neveikia, arba veikia netinkamai.

Dažniausiai visus kompiuterių su „Windows“ sistemomis vartotojus nervinantis programos „nulūžimas“ yra būdingas ir „Linux“ sistemai. Jis dažniausiai pasireiškia tada, kai jums tenka į „Linux“ sistemą įsidiegti bei dirbti su sudėtingesnėmis, net ir pačiai „Linux“ sistemai skirtomis modeliavimo, maketavimo programomis.

Nors „Windows“ operacinei sistemai tenka papildomai įsidiegti įvairių programinių papildymų, kurie dažniausiai jau būna įdiegti „Linux“ sistemoje, bandant įdiegti papildomą programą „Linux“ sistemoje dėl trūkstamų – pasenusių – programinių fragmentų kartais jums gali prireikti programuotojo žinių ar net pagalbos.

Kalbant apie palaikymą, „Windows XP“ apskritai yra ilgiausiai palaikoma sistema, kuria galima naudotis jos vis dar nekeičiant į naujesnę sistemos versiją „Windows 7“ ar „Windows 8“, tuo tarpu „Linux“ tol reikalaus atnaujinimo į naujausią versiją, kol pradės nebeveikti kuri nors iš funkcijų. Beje, po pastarosios atnaujinimo gali būti, kad pradės nebeveikti ar kitaip veikti jūsų naudotos specifinės programos. Pasaulyje jau keleri metai žinomas ir posakis – „Windows“ veikia, kol atnaujini, „Linux“ – kol neatnaujini“.

Nors didesnėje pasaulio dalyje priimtina naudoti vartotojams paruoštą ir turinčią techninį palaikymą, tačiau mokamą „Windows“ operacinę sistemą, tačiau daugelis entuziastų bando pradėti naudoti nemokamą ir „laisvą“ sistemą „Linux“. Kol „Linux“ dar neišbaigta, dauguma valstybinių įstaigų labiau sutinka naudoti „Windows“. Už papildomas nuolaidas bei aptarnavimą Švietimo ir mokslo ministerijos nupirktos šios operacinės sistemos licencijos kasmet nemokamai pasiekia ir visas Lietuvos mokyklas.

Ką mano vartotojai?

Dauguma perkančiųjų naujus kompiuterius su „Linux“ operacine sistema kartu papildomai perka ir „Windows“ operacinės sistemos paketą. Tie, kurie šios licencijos nenusiperka pirkdami kompiuterį, dažniausiai ją įsigyja vėliau – po mėnesio.

Nors kol kas lyderio pozicijų neužleidžia „Windows“, jokiu būdu negalima smerkti „Linux“, juolab kad ši sistema yra vis tobulinama ir jau turi didelį būrį vartotojų, kuriems ji yra žymiai patogesnė ir mielesnė.

Mantvydas Prekevičius