Reikia mokytis saikingai vartoti ir protingai taupyti
AB „Swedbank“ Tauro klientų aptarnavimo centre sausio 9 dieną vyko susitikimas su „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadove Odeta Bložiene, kuri supažindino su Lietuvos finansine istorija, pateikė 2013 m. trijų ketvirčių namų ūkių finansines tendencijas ir pasidalijo prasidedančių metų įžvalgomis.
Peržvelgdama Lietuvos finansinę istoriją O. Bložienė paminėjo, jog įtakos turėjo ir tai, kad nuo 1990 m. bankrutavo 13 bankų. Mūsų šalies gyventojams daugiausia atsiliepė Snoro ir Ūkio bankų bankrotas. Praeitais metais Lietuvos žmonių gyvenimas pagerėjo: mažėjo nedarbas, didėjo atlyginimai, vartojimas pasiekė prieškrizinį lygį. Vartojimo didėjimą lėmė ir didesni pinigų srautai, atkeliaujantys iš užsienyje dirbančių šeimos narių ir giminaičių. Šios piniginės perlaidos išaugo 30 procentų. To priežastys gali būti ir tai, kad emigrantai daugiau uždirba ir siunčia pinigus artimiesiems, kuriems reikalinga didesnė parama, o galbūt lemia ir jų noras netrukus sugrįžti į Lietuvą.
Išaugo vartojimas
Apžvelgdama finansinius praeitų metų rodiklius O. Bložienė paminėjo, kad pastaraisiais metais Lietuvos namų ūkio vartojimo išlaidos išaugo beveik 5 proc.
2013 m. pirmą kartą po krizės darbo užmokestis augo sparčiau nei prekių ir paslaugų kainos. Žinoma, tai skatino ir didesnį vartojimą. Pasak pranešėjos, liūdniau tai, kad vartojimas didėja ir skolintomis lėšomis, kurias teikia greitieji kreditai, o kartu auga ir pradelsti gyventojų mokėjimai.
Iš tikrųjų tokį neatsakingą skolinimąsi skatina paskolos gavimo prieinamumas, žmonių nesugebėjimas įvertinti savo finansinių galimybių ir nemokėjimas elgtis su pinigais. Kaip ir sakė O. Bložienė, yra trys recesijos reliktai – nedarbas, socialinės išmokos ir pradelsti mokėjimai.
Kiekvienas iš savo artimoje aplinkoje gyvenančių žmonių galėtų pateikti nemažai pavyzdžių, kaip neturintys darbo žmonės gyvena iš pašalpų, kurios neskatina ieškoti darbo, kaip naudojasi greitaisiais kreditais, kurie ilgainiui užkrauna nepakeliamą finansinę naštą. Ir ne paslaptis, kad žmonės dažnai skolinasi ne būtinybės prispirti, bet norėdami kai kuriais daiktais pasipuikuoti prieš kaimynus, o kartais pasiskolintus pinigus tiesiog pravalgo, dar dažniau – prageria. Pasak O. Bložienės, turėtų būti tam tikros finansinės žirklės tarp dirbančiųjų atlyginimo ir gaunamų pašalpų dydžio. Tada žmonės gal būtų motyvuoti ieškotis darbo.
O. Bložienė pateikė kreditų biuro „Creditinfo“ duomenis, kad gyventojų praleisti įsiskolinimai rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,55 mlrd. litų – 9 proc. daugiau nei prieš metus. Guodžia tik tai, kad 2012 m. pradelstų mokėjimų tempai buvo dar grėsmingesni ir sudarė 23 proc.
Prognozės ateičiai
Asmeninių finansų instituto vadovė teigė, kad prognozuojama, jog 2014 m. ir toliau augs gyventojų pajamos bei išlaidos, o atsakingas vartojimas ir pradelsti įsiskolinimai taps svarbiausiu metų iššūkiu.
Pasak O. Bložienės, šiais metais galima pirkti nekilnojamąjį turtą, imti paskolas, nes yra geros kainos, skolintis pigu. Perkant nekilnojamąjį turtą, taigi ir butą, reikia turėti 15 proc. įmoką.
„Didėjant pajamoms, gerės gyventojų galimybės įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą. Skaičiuojama, kad pusantro vidutinio darbo užmokesčio gaunančiai šeimai sukaupti pradinį įnašą reikia 33 mėnesių. Be to, kalbant apie neskatinančias indėlių palūkanas ir skolinimosi kainą, 2014 m. turėtų būti tinkamas metas pirkti butą“, – sakė O. Bložienė.
Įtakos turi ir politiniai įvykiai
Namų ūkių finansinei elgsenai įtakos turi ir tam tikri politiniai įvykiai. Šiais metais vyks LR prezidento ir Europos parlamento rinkimai, o 2015 metais numatomas ir euro įvedimas mūsų šalyje. Be abejo, šie veiksniai padidins visuomenės jautrumą gandams, todėl turėtų išaugti vartojimas ir mažėti santaupos.
Tačiau nepaisant politinių įvykių ir sprendimų, „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas prognozuoja, jog 2014 m. atvers daugiau galimybių ilgalaikėms gyventojų investicijoms, tokioms kaip būsto įsigijimas ar verslo pradėjimas. Tai lems ir tolesnis darbo užmokesčio augimas, mažėjantis nedarbas ir didėjančios skolinimosi galimybės.
Be džiugių dalykų, yra ir sudėtingesnių – šalies gyventojams dar teks susidurti ir su kitomis padidėsiančiomis išlaidomis. Žmonių kišenes patuštins akcizų padidėjimas vynui ir stipriesiems gėrimams bei rūkalams.
Taupyti ar vartoti?
Ne vienas žmogus turi santaupų. Vieni laiko juos namuose, kaip sakoma, „kojinėje“, kiti – terminuotose sąskaitose, treti – perka įvairias akcijas, taupymo lakštus. Kaip būtų teisingausia elgtis su pinigais?
Atsakydama į šį klausimą O. Bložienė pastebėjo, kad reikia ne tik atsakingai vartoti, bet ir taupyti. Turint tikslą, kuriam taupoma, galima pasirinkti kai kurias investicines ilgalaikes programas, galima pirkti akcijas, investuoti. Tačiau visur reikia elgtis atsakingai, išsiaiškinti, kur nori investuoti, kokia tai įmonė, koks jos patikimumas.
Pinigus, žinoma, geriausia laikyti bankuose, tačiau dabar žmonės jais nelabai pasitiki, ypač po pastarųjų bankrotų. Be to, ne taip retai išgirstame, kaip senas žmogus, laikantis ir taupantis pinigus namuose, atiduoda juos sukčiams, kaip numiršta nepasakęs, kur laiko santaupas.
Tačiau finansų specialistė pažymėjo, kad visur ir visada reikia būti įžvalgiam ir su pinigais elgtis atsakingai. Nereikia nei per daug vartoti, nei per daug taupyti…
Stasė Asipavičienė
