Nesklandumai Fukušimoje toliau baugina
Japonijoje intensyviai vyksta diskusijos apie sustabdytų atominių elektrinių darbo atnaujinimą nuo kitų metų vasaros. Po avarijos Fukušimos Dai-Ichi atominėje elektrinėje 2011 m. kovo 11 d. iš Japonijoje esamų 50 atominių reaktorių, veikiantys yra tik du. Tuo pat metu iš Dai-Ichi elektrinės pranešama apie naują radioaktyvaus vandens nuotėkį.
Iš Dai-Ichi atominės elektrinės Fukušimos prefektūroje vėl girdisi bauginančios naujienos. Čia pranešama, kad buvo aptiktas nesandarus aušinimo rezervuarų vamzdis, pro kurį sunkėsi radioaktyvus vanduo. Nors sujungimo varžtai buvo tuoj pat suveržti, o pats sujungimas užsandarintas izoliacinėmis medžiagomis, į aplinka spėjo patekti radiacijos. Aplink vamzdį pribėgusio vandens matavimai parodė, kad aplinkoje liko 70-230 milisivertų (mSv) per valandą siekianti radiacija, tačiau matuokliai užčiuopė ir 1800 mSv per valandą siekiančią radioaktyvią aplinką. TEPCO (Tokijo elektros energijos kompanija) išplatino pareiškimą, kad gama spinduliuotė siekė tik 1 mSv per valandą, o beta spinduliuotė – 1800 mSv per valandą, todėl drastiškai vertinti rodmenų nereikėtų. Be to, 1800 mSv buvo išmatuota 5 cm atstumu virš grindinio, o 50 cm virš grindinio radiacija jau siekė tik 15 mSv. Bet kuriuo atveju, vis daugiau pasirodo liūdnų pranešimų apie radioaktyvaus vandens, naudoto reaktorių aušinimui, talpyklų susidėvėjimą bei tolimesnį šio vandens kaupimą bei saugojimą.
Nuogąstauti verčia ir Japonijos valdžios sprendimas 2015 m. atnaujinti 16 atominių reaktorių veiklą. Iki avarijos Fukušimos prefektūroje veikė 50 reaktorių. Buvo planuojama dar kelių reaktorių statyba. Šie reaktoriai Japoniją aprūpindavo 30 proc. elektros energijos. Planuose buvo numatyta, kad atominės elektros energijos kiekis jau 2017 m. sieks 41 proc. visos pagaminamos elektros energijos šalyje, o 2030 m. – 50 proc. Šiuos planus visiškai sugriovė cunamio ir žemės drebėjimo 2011 m. padaryta žala. Arčiausiai žemės drebėjimo epicentro buvusioje Onagavos atominėje elektrinėje bei Dai-Ni (Fukušima II) elektrinėje automatiškai avariniu režimu išsijungus reaktoriams, o Dai-Ichi (Fukušima I) nesuveikus avarinei apsaugai ir įvykus avarijai, visoje Japonijoje buvo įsakyta patikrinti visus reaktorius. Visi reaktoriai buvo „įšaldyti“, o po patikrinimo jie darbą atnaujinti galėjo tik su atskiru leidimu. Tačiau visų reaktorių darbo atnaujinimui pasipriešino vietiniai gyventojai bei prefektūrų valdžia. Tikrinant atominius reaktorius, buvo rasta ir nemažai saugumo spragų, todėl šiuo metu palikti veikti yra tik 2 iš 4 Õi atominės elektrinės reaktorių.
Praeityje vykusios avarijos privertė susimąstyti specialistus ir neskubėti vėl atnaujinti atominių elektrinių jėgainių darbą. Prie to prisidėjo ir 1997 m. kovo 11 d. naktį Dõnen atominėje jėgainėje įvykusi avariją, dar žinoma kaip Tokaimuros avarija. Jėgainėje įvykus sprogimui buvo apšvitinta 40 jos darbuotojų. 1999 m. rugsėjo 30 d. trims nekvalifikuotiems darbuotojams užpildant kuru eksperimentinį reaktorių, viršijus leistiną normą prasidėjo reakcija, kurios metu pasklido beta ir gama radiacijos spinduliuotė. Darbuotojai išvydo jai būdingą žydrą blyksnį. Įvyko radiacijos nutekėjimas, kurio pasėkoje du arčiausiai buvę ir didžiausią dozę gavę darbuotojai po keleto mėnesių mirė. 39 darbuotojai gavo itin didelius radiacijos kiekius, 667 jėgainės darbuotojai, gelbėtojai bei aplinkiniai gyventojai gavo padidintą radiacijos kiekį. Leistina radiacijos norma žmogui per metus yra 1 mSv, atominių jėgainių darbuotojams – 50 mSv. Standartiškai mirtina norma yra laikoma 7000 mSv, absoliuti mirtina riba – 10 000 mSv. Trys darbuotojai atitinkamai avarijos metu patyrė 3000, 10 000 ir 17 000 mSv radiaciją. Du patyrę didžiausią radiacijos apšvitą darbuotojai patyrė ir didelius skausmus, kvėpavimo problemas, pykinimą. Didžiausią apšvitą gavęs darbuotojas avarijos metu buvo palinkęs virš radioaktyvaus kuro rezervuaro. Prasidėjus spinduliavimui, jo kūnas stipriai apdegė, vidaus organai patyrė sunkius pažeidimus, o baltųjų kūnelių kraujyje skaičius sumažėjo beveik iki nulio. Iki Fukušimos avarijos Tokaimura buvo laikoma didžiausia atomine avarija Japonijoje.
Nuo Fukušimos Dai-Ichi AE avarijos pradžios 2011 m. kovą, avarijos likvidavimo darbuose dalyvavo 28 970 darbininkų, iš kurių tik 8114 patyrė 1 mSv per metus ir mažesnę radiaciją. Pagal TEPCO normas, leistinos 50 mSv normos neviršijo dar 19 374. 100 mSv normos (iki 2011 m. kovo 15 d. buvusią didžiausią ekstremalių atominių situacijų Japonijoje normą) neviršijo 1309 darbininkai. Šią normą viršijo 166 darbininkai. Nuo 2011 m. padidintą ekstremalią normą – 250 mSv viršijo 6 darbininkai. Maždaug 10 proc. patyrusių padidintą radiaciją padidėjo ir vėžinių susirgimų rizika. Avariją likviduojant dirbo 3 855 TEPCO darbininkai ir 25 115 samdomi darbuotojai.
Manoma, kad visiškai likviduoti Fukušimos I – Dai-Ichi avariją prireiks ne mažiau 40 metų.
Pagal TEPCO informaciją parengė Mantvydas Prekevičius
