Jei akiniuotas – netapsi kareivėliu?
Kartas nuo karto vis atsiranda besipiktinančiųjų, jog šiandien, norint gauti vairuotojo pažymėjimą, nėra būtina gerai matyti. Neva gydytojai sprendžia individualiai, leisti asmeniui vairuoti ar ne. Turbūt niekas nesiginčys, kad prastai matantis vairuotojas kelyje kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. O koks regėjimas privalomas tiems asmenims, kurie tokius eismo dalyvius stabdo, pavyzdžiui, už greičio viršijimą arba padeda ištikus nelaimei? Taip pat tiems, kurie saugo Lietuvos sieną, rūpinasi šalies saugumu ar gesina gaisrus?
Privalu matyti bent 50 procentų
Kaip teigia Vidaus reikalų sistemos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos gydytoja oftalmologė Adelė Graliauskienė, visuomenėje yra manoma, kad vidaus reikalų statutinių įstaigų darbuotojų bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnų: policininkų, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių, rinktinės „Aras“ bei kitų, regėjimas privalo būti nepriekaištingas arba, kitaip tariant, šimtaprocentinis. „Ne visai taip. Išvardintose tarnybose dirbantys asmenys bei šias specialybes studijuoti pasirinkę jaunuoliai gali nešioti tiek akinius, tiek kontaktinius lęšius. Jie laikomi tinkamais tarnybai, jei kiekviena akimi atskirai mato ne mažiau nei 50 procentų. Žinoma, regėjimo neturi trikdyti jokios įgimtos ar įgytos regos anomalijos, didelio laipsnio trumparegystė ar toliaregystė, kitokios akių bėdos. Minėtų pareigūnų regėjimas privalo būti pakankamas, kad jie gebėtų tinkamai orientuotis erdvėje ir priimti teisingus sprendimus esant ekstremalioms situacijoms. Einant aukščiau išvardintas pareigas, trumparegystė leidžiama iki dviejų dioptrijų, o toliaregystė iki trijų dioptrijų“, – teigia A. Graliauskienė.
Akiniuotas pareigūnas
Ar akiniai netrukdo pareigūnui tinkamai atlikti savo tiesiogines užduotis? A. Graliauskienės manymu, netrukdo. Kitaip nė vienas iš mūsų nebūtume matęs policininko, pasieniečio ar kito pareigūno, nešiojančio akinius.
Oftalmologei antrina optikos salonų tinklo „Fielmann“ klientų aptarnavimo vadovė Rasa Zinkevičienė. Anot jos, aukščiau minėtų tarnybų atstovai ar šių specialybių besimokantys jaunuoliai turi gana įtemptą fizinio pasirengimo kursą, optikos salonuose jie yra dažni svečiai. Paprastai apie darbo ir dienotvarkės specifiką jie pasisako norėdami įsigyti kuo tvirtesnius akinius. „Iš kokybiškų medžiagų pagaminti, tinkamai pasirinkti akiniai, įvertinus šių lęšius, formą ar dydį, ne tik netampa trukdžiais atliekant įvairias tarnybines užduotis, bet ir ilgiau tarnauja. O tai labai svarbu. Žinoma, tarp vidaus reikalų sistemoje dirbančių asmenų nemažai yra ir tokių, kurie vietoj akinių mieliau renkasi kontaktinius lęšius. Su jais, ko gero, patogiau, jei dažnai tenka naudotis žiūronais, šalmais ar ginklais su optika“, – pastebi „Fielmann“ atstovė.
Prastėja ne tik regėjimas
Pasak A. Graliauskienės, lyginant šiandien vidaus reikalų sistemoje dirbančių asmenų regėjimą su joje dirbusiųjų, tarkime, prieš dešimt ar dvidešimt metų, situacija pasikeitusi. Ir ne į gerąją pusę. „Iš savo darbo patirties galiu tvirtinti, jog anksčiau pareigūnų regėjimas buvo geresnis. Dabar vis daugėja nešiojančiųjų akinius, besiskundžiančiųjų nuolatiniu akių nuovargiu. Beje, tenka pastebėti, jog paskutiniu metu prastėja ne tik pareigūnų ir norinčiųjų jais tapti regėjimas, bet ir apskritai sveikata. Ir dėl to didžiąja dalimi reikėtų kaltinti vis labiau modernėjantį gyvenimą. Naudojamos naujausios technologijos jį daro ypatingai sėslų“. Gydytoja šypteli, jog vadinamasis technologinis progresas bent jau regėjimą tikrai verčia regresuoti – jaunuoliai, ištisas valandas leisdami prie kompiuterių ar kitokių išmaniųjų įrenginių, savo akims daro meškos paslaugą.
