Įdomu. Apie akmenis ir paprastą-nepaprastą vandenį

Apie akmenis kiekvienas turi savo nuomonę. Vieni tiki magiška akmens galia ir naudoja įvairius akmenis kaip amuletus, kiti prie akmens prisiglaudžia, kad pasisemtų jėgų, energijos arba atiduotų jam susikaupusią neigiamą energiją. Treti tiesiog puošia akmenimis aplinką. Sakoma, kad akmenys gydo, netgi suteikia paprastam vandeniui ypatingų savybių.

Senovėje mokslininkai spėjo, kad akmenys sugeba įrašyti į savo atmintį procesus, vykstančius žmogaus organizme, aplinkoje, numatyti ateities įvykius. Žmonės tikėjo, kad būdami šalia akmenys nepertraukiamai juos veikia, spinduliuodami bei skleisdami vibracijas net gali pakeisti likimą. Pavyzdžiui,  turmalinas kaupia ir skleidžia šilumos energiją, rubinas sugeria šviesą. Amuletas, saugodamas savo šeimininką, siunčia impulsus jam į pasąmonę. Jautresnis žmogus reaguoja iš karto, stipresnis nekreipia dėmesio, tačiau intuityviai neprieštarauja savo nuojautai.

Apsaugai nuo priešiškų gamtos jėgų žmonės senovėje naudojosi vulkaninės kilmės akmenimis, kurie suteikia milžinišką galią. „Atsiradę iš griaustinio ir žaibo“ akmenys apdovanodavo sveikata, suteikdavo sėkmės. Jie ir šiandien populiarūs Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Titnago vanduo

Vienas iš mineralų, pasižyminčių itin stipria apsauga, buvo titnagas, kurio pagalba galima išgauti ugnį. Teigiama, kad tai ypatingą magišką jėgą turintis akmuo. Pasigaminti titnago (šarminį) vandenį, kitaip tariant, jį aktyvuoti, labai paprasta. Tik ar verta aklai tikėti tokiu gyvybės eliksyro receptu?

Keletas sveika gyvensena besidominčių prieniečių teigė geriamajam vandeniui valyti naudojantys titnagą. Jo savybėmis tikrai neabejoja.

Priešingai nei pastaraisiais dešimtmečiais tapęs populiarus šungitas, titnagas, kurio apsčiai randama ir mūsų šalyje, jau nuo seno žinomas kaip puiki priemonė vandeniui valyti. Paprasčiausias būdas – keletą titnago gabalėlių įmesti į ąsotį su geriamuoju vandeniu. Tas vanduo turi pastovėti kelias paras.

Titnago vanduo neigiamai veikia mikroorganizmus ir bakterijas. Tačiau kaip iš tiesų šis akmuo paveikia vandenį ir kokie jame vyksta procesai, iki galo neišaiškinta.

Titnago gabalėlių galima pasirinkti ir Lietuvoje. Tačiau toli gražu ne visi jie pasižymi ypatingomis gydomosiomis savybėmis. Iš maždaug 500 rūšių gamtoje randamo titnago tik maždaug dešimt jų turi šių savybių. Titnago tyrinėtojai išskiria liaudyje vadinamą opalo ir chalcedono sudėties juodąjį titnagą, kuris savo gydomosiomis savybėmis pranoksta kitas rūšis. Geriausia, kai jis išgaunamas karjeruose. Kad būtų veiksmingesnis, titnagas būtinai turi būti smulkiai suskaldytas.

Kaip paruošti titnago vandenį? 3 g titnago gabalėlių užtenka 1 litrui vandens. Tinka šulinio, vandentiekio, filtruotas vanduo. Titnagą perplauti ir patalpinti į indą. Vandeniui apsaugoti nuo dulkių indą reikia uždengti švaria marlės servetėle. Vandenį reikia patalpinti į vietą, kur jo nepasieks tiesioginiai saulės spinduliai. Titnago vanduo bus paruoštas per 2-3 paras. 50 g titnago yra pakankamas kiekis dideliam kiekiui (apie 10 l) vandens aktyvuoti. Prieš naudojant titnagą, būtina jį gerai nuplauti vandenyje.

Panaudojus titnagą 1-2 kartus, jo akmenukus reikia išplauti drungname vandenyje. Akmenukų paviršiuje atsiradus apnašų ar nešvarumų, galima juos valyti acto tirpale arba truputį pasūdytame vandenyje. Tirpale laikyti apie valandą. Praskalauti 2-3 kartus švariu vandeniu. Tuomet akmuo vėl bus tinkamas naudoti.

Titnagas galioja ilgus metus, bet jį reikia reguliariai valyti.

Gintaro vanduo

Gintaras – prieš milijonus metų susiformavęs organinės kilmės mineralas, kuris susidarė sustingus spygliuočių sakams. Jis dar vadinamas seniausiu gydomuoju akmeniu, jam priskiriama magiškų savybių. Pasaulyje nuo antikos laikų žinomos gydomosios gintaro savybės. Tikėta, kad jis gydo nuo peršalimo, įvairių skausmų ir uždegimų, pagelbėdavo sergantiesiems akių ligomis.

Šiais laikais gerąsias gintaro savybes vėl atradę žmonės tvirtina, kad šis akmuo, pabuvęs vandenyje, jam suteikia ypatingų savybių. Esą gerdamas tokį vandenį žmogus ne tik tampa atsparesnis įvairioms ligoms, bet ir lėčiau sensta.
Chemikas Telesforas Laucevičius, jau 30 metų tyrinėjantis vandenį, parašė knygą „Jonizuotas vanduo. Gyvenimas be ligų“. Knygos autorius moksliškai pagrindžia šarminio vandens naudą žmogui. Jo teigimu, kai rūgšties per daug, o vandens per mažai, organizmas ima sirgti. T. Laucevičius įsitikinęs, kad tinkamais kiekiais geriamas vanduo padeda žmogui apsisaugoti nuo ligų.

Galima abejoti, kad tinka visą laiką gerti šarminį (gyvąjį) vandenį. Žmogaus organizmas – tobula sistema, toks įsikišimas gali pašalinti ne tik nereikalingas, bet ir reikalingas medžiagas, nepastebimai pažeisti pusiausvyrą. Turbūt svarbiausia yra nepamiršti pakankamai gerti vandens, nesvarbu, titnago, gintaro ar iš čiaupo. Svarbu žinoti, kad kūnas valo toksinus, ištirpusius vandenyje.

Daug naudingų patarimų savo knygose skaitytojams dalijusi gydytoja Filomena Taunytė teigė, jog vandeniu galima išgydyti ligas. Savo knygoje „7 nuodėmės ir 12 ligų“ ji rašė: „Jeigu mokame vandeniu gydytis apsinuodiję, nusiplikę, išsitepę ar kokių nors utėlių apstoti, tai kodėl nebemokame taip gydyti skausmo ir ligų. Liga – taip pat apsinuodijimas“. Taigi gerkite į sveikatą!

Parengė Roma Sinkevičiūtė

Šaltiniai: www.drg.lt, Pasikeisk.lt, F. Taunytė „7 nuodėmės ir 12 ligų“.