Gedimino pilies papėdėje – S. Dariaus ir S. Girėno skrydį įamžinantis paminklas
Pirmadienį, liepos 29 d., Vilniuje, netoli Gedimino pilies, prie Energetikos ir technikos muziejaus (Rinktinės g. 2), atidengtas legendinės „Lituanicos“ sparnas-paminklas, įamžinantis neužmirštamą S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą.
Šio projekto autoriai – menotyrininkas Saulius Pilinkus, fotomenininkas Saulius Paukštys ir architektas Valdas Ozarinskas. Sparnas sukonstruotas ir pagamintas Prienų bendrovėje „Sportinė aviacija ir KO“.
– Tikiuosi, kad mūsų sukurtas didžių Lietuvos lakūnų lėktuvo „Lituanica“ sparnas suteiks mūsų neramiai tautai daugiau vienybės, supratimo ir draugiškumo, įkvėps dideliems ir prasmingiems darbams, – atidarymo metu kalbėjo S. Paukštys.
Sparnas iš Pociūnų į Vilnių atvežtas ketvirtadienį. Jį statant, kapsulė nebuvo įmontuota.
– Į pamatą nededame nei laiškų ateities kartoms, nei kapsulių. Jie dedami į tuos objektus, kurie per amžius suyra, sudūla. O „Lituanicos“ sparnas stovės amžinai”, – montuojant sparną sakė S. Pilinkus.
Antras „Lituanicos“ sparnas turėjo iškilti Niujorke, iš kur 1933 liepos 15 d. lakūnai pakilo istoriniam skrydžiui. Deja, sparno Amerikoje pastatyti neleido. Vilniečiai siūlė „Lituanicos“ sparną statyti ir Kauno savivaldybei, bet sulaukė atsakymo, kad šiame mieste S. Dariaus ir S.Girėno atminimą įamžinančių ženklų ir taip pakanka. Kai idėja buvo įgyvendinta, kauniečiai persigalvojo. „Prienų aviacijos gamykla ir KO“ užsakymo antram sparnui pagaminti nėra gavusi.
Sostinėje iškilęs paminklas nėra lėktuvo „Lituanica“ sparno kopija. Konstrukcija pagaminta iš tų pačių medžiagų, iš kurių gaminami ir plastikiniai sklandytuvai. Sparno ilgis – 6 m, plotis –120 cm, storis – 18 cm. Jis įmontuotas statmenai, o vėjui pučiant švytuos į abi puses, bet ne daugiau kaip 7 laipsnius.
Onutė Valkauskienė
