Susidūrę su sunkumais verslai imasi keisti sutarčių sąlygas: svarbus operatyvumas ir pagrįsti įrodymai

Tebesitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, su vis didesniais gamybos, tiekimo ir sutarčių vykdymo iššūkiais susiduria ir verslas Lietuvoje. Negalėdamos vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įmonės svarsto apie pasinaudojimą nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Visgi tokia išeitis tinka ne visais atvejais, tad teisininkai pataria apsvarstyti sutarties sąlygų keitimą, kad jos taptų kiek palankesnės sunkumus patiriančiam verslui.

„Kai dėl tam tikrų atsiradusių aplinkybių iš esmės padidėja sutarties įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja nauda, gaunama iš jos vykdymo, galime laikyti, jog iš esmės pakito šalių įsipareigojimų pusiausvyra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) akcentuoja, jog atsiradęs sutarties vykdymo suvaržymas turi būti esminis, o reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Tokioje situacijoje atsidūręs verslas gali kreiptis į kitą sutarties šalį dėl sutarties sąlygų keitimo“, – sako advokatų kontoros „Magnusson“ advokatė Giedrė Burdulytė.

Būtinos įvertinti sąlygos

Sprendžiant, ar sutarties aplinkybės pasikeitė iš esmės, advokatė rekomenduoja nuosekliai ir individualiai įvertinti kiekvieną situaciją, įsitikinant, jog aplinkybių pasikeitimas atitinka keturias būtinas sąlygas.

„Pirmiausia, esminis aplinkybių pokytis turi atsirasti jau sudarius sutartį. Taip pat, aplinkybių pasikeitimas negali būti akivaizdus arba numatomas jau sutarties sudarymo metu – tai yra antroji būtinoji sąlyga. Jei sudarant sutartį jau buvo aišku, kad bus labai sudėtinga ar neįmanoma jos įvykdyti, pavyzdžiui, pristatyti žaliavų, prekių, už jas tinkamai atsiskaityti ir panašiai, tuomet negalima remtis tuo, jog sutarties aplinkybės pasikeitė iš esmės ir tapo nepalankios kuriai nors sutarties šaliai“, – aiškina G. Burdulytė.

Trečia būtina įvertinti sąlyga – ar aplinkybių pasikeitimo nukentėjusi šalis negalėjo kontroliuoti. Advokatės įsitikinimu, esama situacija – Rusijos agresija ir karas Ukrainoje ir su tuo susiję ribojimai, tokie kaip draudimas vykdyti tam tikrus tarpbankinius atsiskaitymus, sutrikęs ar nutrūkęs prekių tiekimas ir kita – leidžia daryti prielaidą, jog šių aplinkybių sutarties šalys kontroliuoti negalėjo.

Galiausiai, nukentėjusi šalis neturi būti prisiėmusi iš esmės pasikeitusių aplinkybių rizikos. Pavyzdžiui, jei sutartyje įtraukta nuostata, jog viena šalis moka tam tikrą kainą kitai šaliai ir ši kaina nekoreguojama dėl šalių iš anksto aptartų aplinkybių pasikeitimo, nukentėjusi šalis bus laikoma prisiėmusia riziką dėl tokių aplinkybių pasikeitimo.

Aplinkybės pasikeitusios iš esmės – kaip elgtis toliau?

Nustačius, jog sutarties vykdymo metu atsiradusios aplinkybės iš esmės pakeitė šalių įsipareigojimų pusiausvyrą, verslas gali kreiptis į savo kontrahentą dėl jau sudarytos sutarties sąlygų pakeitimo. Pasak G. Burdulytės, sąlygos, kurias prašoma keisti, gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos susijusios su mokėjimo ar prekių pristatymo terminų pakeitimu.

Advokatė atkreipia dėmesį į tai, kad prašymas partneriui dėl sutarties sąlygų pakeitimo turi būti pateiktas nedelsiant, vos tik iš esmės pasikeitusios aplinkybės tampa žinomos.

„Nors konkretus terminas tokiam prašymui pateikti nėra numatytas, tačiau nepagrįstas delsimas akivaizdžiai didina abejones dėl to, ar sutarties vykdymo aplinkybių pasikeitimas iš tiesų yra esminis“, – akcentuoja ji.

Ne mažiau nei prašymo pateikimo operatyvumas svarbūs ir motyvai, dėl ko šalių interesų pusiausvyra iš esmės pasikeitusi – jie turi būti aiškiai išdėstyti ir pagrįsti. Tokią praktiką nuosekliai formuoja ir LAT, sakydamas, jog tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko.

„Sutarties šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą. Tokie įrodymai paprastai būna planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčiai, pateikiami skaitine išraiška, pavyzdžiui, kiek realiai padidėjo sutarties įvykdymo kaina“, – kalba G. Burdulytė.

Ji primena, kad kreipimasis dėl sutarties sąlygų pakeitimo besikreipiančios šalies neatleidžia nuo pareigos vykdyti sutartį – dar ir dėl to svarbu klausimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo spręsti kuo skubiau.

Tuo atveju, jei šalims nepavyksta dėl sutarties pakeitimo sutarti tarpusavio derybų būdu, nepatenkintoji šalis gali reikšti atitinkamą reikalavimą dėl sutarties pakeitimo teismine tvarka.