Didžiausiame Juozo Lukšos metų renginyje – nuo pokalbių apie partizaną iki karinių užsiėmimų
Rugpjūčio 14 dieną Juodbūdžio kaime įvyks svarbiausias Juozo Lukšos metų renginys, minint partizano 100-ąsias gimimo metines. Renginio dalyvių lauks koncertinė programa, edukaciniai užsiėmimai, kareiviškos vaišės ir kitos pramogos.
Minėjimo vieta pasirinkta neatsitiktinai – būtent čia, Prienų rajone esančiame kaime, gimė ir gyveno legendinis partizanas.
„Su Juozo Lukšos vardu siejama daugybė pačių įdomiausių istorijų, kurios pateko į Lietuvos partizanų istorijos aukso fondą: prasiveržimas pro geležinę uždangą, grįžimas į Lietuvą pačiu nepalankiausiu metu, legendomis ir įvairiausiais mitais apipinta jo veikla Lietuvoje paskutiniais metais iki žūties. Kalbėdami apie Juozą Lukšą kalbame apie visą lietuvių rezistenciją“, – kviesdamas pažinti šią išskirtinę asmenybę sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Šventėje netruks užsiėmimų įvairaus amžiaus dalyviams. Renginio metu vyks pokalbiai apie J. Lukšos asmenybę ir jo vaidmenį rezistencinio pasipriešinimo judėjime (dalyvauja A. Anušauskas, V. Vitkauskas, R. Skvireckas), laiškų skaitymai iš netrukus pasirodysiančios knygos „Apie anuos nepamirštamus laikus: Nijolės Bražėnaitės ir Juozo Lukšos susirašinėjimas“ (skaito aktoriai Gabija Jaraminaitė ir Vaidotas Martinaitis), Lietuvos kariuomenės orkestro ir atlikėjų koncertas (dalyvauja Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Veronika Povilionienė, folkloro ansambliai „Blezdinga“ ir „Ratilai“, solistė Girmantė Vaitkutė).
Organizatoriai kvies dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose (edukacinis stalo žaidimas „Atkovok Lietuvą“, žaidimas planšetiniuose kompiuteriuose „Partizanų bunkeris“), estafetėse ir tire, pamatyti antisovietinio pasipriešinimo laikotarpio (1944–1953 m.) originalią Lietuvos partizanų naudotą ginkluotę, karines ekspozicijas, parodą „Laisvės žvalgas“, užsukti į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro knygynėlį, paskanauti kareiviškų vaišių. Renginyje taip pat bus galima išsiaiškinti tarnybos kariuomenėje būdus, susipažinti su studijų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje galimybėmis.
Iš Prienų į renginio vietą bus galima nuvykti ir grįžti atgal specialiu transportu, registracija: el. paštu ejuodsnukyte@gmail.com.
Daugiau apie J. Lukšos atminimo įamžinimą minint jubiliejinius metus rasite internetinėje svetainėje www.juozasluksa.lt
Juozas Lukša į pasipriešinimo kovas įsitraukė nuo pat Lietuvos okupacijos pradžios. Per pirmąją sovietų okupaciją priklausė studentų rezistencinei grupei, buvo suimtas ir kalintas, prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui, išsivadavo. Dalyvavo antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui. 1944 m. prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kartu su kitais šeimos nariais dalyvavo rezistencinėje kovoje. Priklausė Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei, buvo pogrindžio laikraščio „Laisvės Žvalgas“ redaktorius, ėjo rinktinės vado pavaduotojo, štabo viršininko, vėliau – Birutės rinktinės vado ir kitas pareigas. Juozas Lukša partizanų vadovybės įsakymu du kartus prasiveržė per sovietų saugomą valstybės sieną, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje. 1950 m. desantu grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. 1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis J. Lukšai suteikė Laisvės kovos karžygio garbės vardą ir apdovanojo 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu. Palaikų užkasimo vieta nežinoma iki šiol.
Renginio organizatoriai ir partneriai: Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Prienų rajono savivaldybė, Prienų krašto muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos šaulių sąjunga, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotrauka.
