home Aktualijos Ar dažnai pakeliate akis į dangų ir stebite žvaigždes?

Ar dažnai pakeliate akis į dangų ir stebite žvaigždes?

Teresė Vasnienė:

Dabar sutemus labiau žiūriu po kojomis, kad neparvirsčiau, o ne į žvaigždes. Dieną patinka stebėti debesis – kaip jie keičiasi. Seniau dažniau vakarais į dangų žiūrėdavau ir žvaigždėmis grožėdavausi. Pažinojau ir kai kuriuos žvaigždynus. Nors neseniai per žinias pasakojo apie kometą, kurią po vidurnakčio galima stebėti plika akimi, bet, nors ir įdomu, nėjau į lauką. Norėčiau daugiau apie žvaigždes, kitas galaktikas sužinoti, tik ant pečių esantis „kompiuteris“ jau prastai veikia.

Vaclovas Ramanauskas:

Nepasakyčiau, kad dažnai, bet pakeliu. Įdomus dangaus kūnų gyvenimas, bet mes labai mažai ką žinome: kodėl žvaigždės „krenta“, kodėl taip, o ne kitaip išsidėsčiusios, koks ryšys su Žemės gyventojais... Kyla ir klausimas, kodėl mažai žinome – ar technologijų dar neužtenka, ar „kažkas“ neleidžia, kad sužinotume.

Ona Mickevičienė:

Naktį miegu, o ne į žvaigždes žiūriu. Dieną mėgstu į debesis žiūrėti ir stebėti, kaip jie formuojasi, nyksta. Mažai ką žinome, kas ten aukštai (ar toli) yra virš mūsų. Sakoma, kad kiekvienas turime savo žvaigždę, kuri mūsų likimą lemia. Bet kas ten žino, kaip yra? Juk ir mokslininkai nesutaria, ar gali galaktikoje būti kažkas panašaus į Žemę. Ir vaikystėje bei jaunystėje nebuvo kada į dangų žiūrėti, gal tik rugpjūtį nori nenori atkreipi dėmesį į „krentančias“ žvaigždes. Gerai, kad yra televizorius, tai nors tokiu būdu pamatėme tą kometą, kuri dabar skrieja netoli mūsų. Įdomu būtų ir daugiau sužinoti apie žvaigždes ir kometas.

Juozas Aleksandravičius:

Nelabai domiuosi žvaigždėmis, net nepažįstu nė vienos, tik kartais į dangų pasižiūriu – ar giedra, ar apsiniaukę, pilnatis ar jaunatis. Gražu, kai giedra, kai daug žvaigždžių matyti. Gal tik jaunystėje smagu būdavo po žvaigždėtu dangumi su pana pasėdėti.

Laima Martusevičienė:

Nežiūriu į žvaigždes, nedomina šita sritis – nei romantiški, nei moksliniai dalykai. Gal todėl ir nepažįstu nė vienos žvaigždės, nė vieno žvaigždyno. Netraukia ir pasivaikščiojimai po žvaigždėtu dangumi – nesu romantikė.

Virginija Baronienė:

Nelabai pažįstu žvaigždes, bet kartais po dangų pasižvalgau. Žinau, jei danguje pamatai tik vieną žvaigždę, reikia būtinai surasti ir antrą, nes viena nelaimę neša. Taip pat žinau, kad pamačius „krentančią“ žvaigždę, reikia norą sugalvoti. Iki šiol nesu buvusi observatorijoje, bet, galvoju, kad būtų įdomu po dangų pasižvalgyti ir žinių pasisemti.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close