home Lietuvoje Pagerbiamas sovietų okupacijos metu žuvusių ir nukankintų Lietuvos piliečių atminimas

Pagerbiamas sovietų okupacijos metu žuvusių ir nukankintų Lietuvos piliečių atminimas

Birželio 14 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, kariai pagerbė sovietų okupacijos metu žuvusių ir nukankintų Lietuvos piliečių atminimą. Minėjimo renginiais prisimenami įvykiai, lėmę prievartinį Lietuvos valstybingumo raidos sustabdymą ir brutalų tautos naikinimą, – 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėta Lietuvos Respublikos okupacija ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto jos įvykdyti pirmieji masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą – į atokias šiaurines teritorijas, į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. Sovietų okupacijos metu įkalinta ir ištremta 280 tūkstančių Lietuvos piliečių.  

10 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos Šv. Mišios, o likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val. tylos minute pagerbtos okupacijos aukų kančios ir atminimas –  pilietinė akcija „Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą“. Vidudienį, 12.00 val. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyko iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Vėliau, 12.20 val., prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje prasidėjo Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija. Gėlių dėjimas prie Tremtinių aukuro, paminklo „Lapteviečiams atminti“, buvusių KGB rūmų memorialinės lentos 1945–1947 m. aukoms atminti, kryžiaus Laisvės gynėjams ir 1863 m. sukilimo dalyviams atminti Lukiškių aikštėje, kenotafų okupacijų aukoms atminti Naujųjų Rasų kapinėse, Tuskulėnų rimties parko koplyčioje-kolumbariume.

Šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Vilniuje 12.30 val. Istorinės atminties akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ skaitymus, kai nepertraukiamai skaitomi ištremtųjų vardai, pavardės bei likimai, pradėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiemet jie vykdomi ir internetu, kartu dalyvauja ir užsienio lietuviai.

Vėliau, 14 val. okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimas prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo. 19401941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtiniai buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia ištrauką iš spektaklio ,,Ledo vaikai“ atliks aktorė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Birutė Mar.

Birželio 15 d. tęsis minėjimo renginiai ir 10 val. prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse bus padedamos gėlės. Taip pat pagerbiant pirmąją sovietų okupacijos ir invazijos auką – Ūtos pasienio baro viršininką Aleksandrą Barauską, jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone  9 val. rengiama atminimo ceremonija. Gėlių bus padėta ir ant jo kapo Perlojos kapinėse, o 10 val. bus aukojamos Šv. Mišios Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Vytauto g. 196, Senosios Varėnos k.).

Birželio 14-15 d. Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimo renginiai vyksta visoje Lietuvoje.

2020 m. birželio 15 d. minėsime Lietuvos okupacijos 80-ąsias metines. Šiai sukakčiai pažymėti Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, atspindinčią sovietinės okupacijos ir aneksijos procesus:

Lietuvos ypatingasis archyvas (Lithuanian Special Archives)

1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. 1952 m. buvo vykdomi masiniai partizanų ir jų šeimų, rėmėjų trėmimai siekiant suduoti galutinį smūgį partizaniniam pasipriešinimui Lietuvoje.

Pagrindinis pirmojo trėmimo tikslas buvo akivaizdus – pašalinti iš Lietuvos gyventojus, pasižyminčius aktyvia tautine savimone. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, bet labiausiai nukentėjo inteligentija. (Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf.)

1940 m. birželio 15 d. Sovietų sąjunga okupavo Lietuvą – Okupacijos ir genocido diena. Sovietų okupacijos metu įkalinta ir ištremta 280 tūkstančių Lietuvos piliečių.  

Lietuvos gyventojų netektys okupacijų metais:

1940 m. birželio 15 – 1941 m. birželio 22 dienomis:

Įkalinta, nužudyta ir ištremta 23 tūkstančiai Lietuvos gyventojų;

1944-1953 metais:

Suimta ir įkalinta 186 tūkstančiai Lietuvos žmonių;

Ištremta 118 tūkstančių;

Žuvo 20 500 partizanų ir jų rėmėjų;

Lageriuose ir kalėjimuose žuvo apie 25 tūkstančiai;

Tremtyje žuvo 28 tūkstančiai žmonių;

1954–1986 metais:

Suimta ir įkalinta dėl politinių motyvų tūkstantis žmonių;

Nacių Vokietijos okupacijos metais: 1941 birželio 22-1944 metų liepą:

Įkalinta, išvežta į koncentracijos stovyklas – 29 tūkstančiai 500 žmonių;

Nužudyta 240 tūkstančių, iš jų apie 200 tūkstančių žydų tautybės žmonių;

Išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją 60 tūkstančių žmonių;

1940–1941, 1944–1947 ir 1957–1960 metais buvo priversti išvykti ir repatrijuoti:

496 tūkstančiai lietuvių, lenkų, vokiečių ir Klaipėdos krašto žmonių.

1991 metais ginant Lietuvos nepriklausomybę žuvo:

Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto, Krakūnų, Medininkų pasienio postuose ir prie Aukščiausiosios Tarybos – 23 žmonės;

Sužeista ar kitaip nukentėjo 900 asmenų.


(
LGGRTC inf.)

Nuotraukų aut. Alfredas Pliadis (KAM)

2020 06 14. Gedulo ir vilties diena Vilniuje. foto Alfredas Pliadis
2020 06 14. Gedulo ir vilties diena Vilniuje. foto Alfredas Pliadis

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close