ERKĖS IR JŲ PLATIMAMOS LIGOS
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Prienų skyriaus specialistai kasmet kovo – lapkričio mėnesiais kartą per 10 dienų vykdo erkių skaitlingumo stebėseną Žvėrinčiaus miške (netoli sveikatingumo tako).
Erkės vystymosi etapai yra šie: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Kiekvienoje vystymosi stadijoje erkėms būdinga vienkartinė mityba, kraują ji siurbia nuo poros dienų iki savaitės. Po to erkė vystosi į naują stadiją. Erkės lerva yra apie 0,2 mm dydžio ir plika akimi vos atpažįstama. Nimfa yra belytė, maždaug dvigubai didesnė nei lerva. Ji turi aštuonias kojas, o jos kūnelis yra kietesnis nei lervos. Nimfos ypatingai dažnai įsisiurbia žmonėms. Jų įsisiurbimai dažnai lieka nepastebėti. Iš nimfos vystosi suaugusi erkė. Suaugusios erkės ilgis – 2–6 milimetrai. Nedidelis procentas erkių žūsta žiemos ar sausros metu, tačiau didžioji dalis išgyvena. Suaugusi erkė padeda nuo 500 iki 5000 kiaušinėlių, iš kurių išsirita lervos ir taip vėl kartojasi erkių vystymosi ciklas. Kiekvienos stadijos vystymasis vidutinio klimato juostoje paprastai užtrunka apie metus. Visas vystymosi ciklas Lietuvoje trunka 3–4 metus. Erkių vystymosi trukmę nulemia temperatūra, drėgmė, tinkama augalija ir kitos aplinkos savybės.
Erkės renkamos standartine vėliavėle braukiant augmenijos paviršiumi, nueinant vieno kilometro atstumą. Vėliavėlė kas 10 žingsnių apžiūrima ir surenkamos prikibusios erkės. Renkant skaičiuojamos suaugusios erkės ir nimfos.
Vos tik viršutinis dirvos sluoksnis įšyla iki 5-7 laipsnių šilumos, erkės iškart suaktyvėja. Šių metų kovo mėnesio 4 dieną jau buvo surinkta 13 erkių. Balandžio mėnesio paskutinę savaitę viename kilometre buvo aptikta 46 Ixodes rūšies erkės ( 25 suaugusios ir 21 nimfa).
Erkių gausumo rodiklis priklauso nuo oro sąlygų (temperatūros, oro drėgnumo), todėl metinis surinktų erkių skaičius svyruoja, 2019 m. vidurkis buvo 13,4 erkių 1 kilometre (2018 m. – 14). Praėjusiais metais pirmosios erkės maršrute buvo rastos kovo mėnesio I-ą dešimtadienį. Didžiausias pavasarinis erkių aktyvumas buvo balandžio mėn. Rudeninis aktyvumas prasidėjo rugpjūčio II-ą ir dėl palankių oro sąlygų tęsėsi iki spalio III-ą dešimtadienio. Paskutinės erkės buvo rastos lapkričio 19 d.
Pačios pavojingiausios yra Ixodes rūšies erkės, kurios platina tokias žmogui pavojingas pavojingų ligas, kaip Laimo liga ir erkinio encefalitas. 2019 m. Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse užregistruoti 46 Laimo ligos (40 proc. daugiau nei praėjusiais) ir 8 erkinio encefalito atvejai (4 kartus daugiau nei praėjusiais). Nuo Laimo ligos skiepų nėra, o nuo erkinio encefalito gali apsaugoti skiepai. Pasiskiepyti galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Ši vakcina yra mokama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu tam tikrų kategorijų darbuotojai (pvz. dirbantys gamtoje) yra skiepijami darbdavio lėšomis. Erkinio encefalito vakcinos patikimumas iki 98 proc. Skiepijama 3 kartus, I-oji palaikomoji dozė (revakcinacija) – po 3 metų, sekančios dozės įskiepijamos kas 3-5 metus. Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų. Praėjusiais metais Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse per 4 mėn. dviem vakcinos nuo erkinio encefalito dozėmis pasiskiepijo 40 vaikų bei 86 suaugusių, šiais metais – 110 vaikų bei 357 suaugusiųjų.
Kad nesusirgtumėme erkių platinamomis ligomis, reikia saugotis jų įsisiurbimo.
Vykstant į gamtą rengtis šviesesniais, ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais drabužiais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus ilgais aulais, užsidėti kepuraitę ar užsirišti skarelę. Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą saulėtą aikštelę, sėdėti ar gulėti pasitiesus kilimėlį. Galima naudoti ir erkes atbaidančias priemones (repelentus).
Grižus į namus, atidžiai apžiūrėti kūną, vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje.
Jeigu pastebėjote įsisiurbusią erkę, reikia kuo greičiau ją pašalinti, įkandimo vietą dezinfekuoti, vėliau stebėti savo sveikatą. Pastebėjus raudoną dėmę odoje ar pasireiškus į gripą panašiems požymiams, kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją
