Išlaidos onkologiniams vaistams kompensuoti perkopė 200 milijonų

Per pastaruosius aštuonerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo 3,3 karto, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė.

„Priešnavikiniams vaistams kompensuoti 2016 metais prireikė 64 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet finansavimas onkologiniams vaistams didėjo maždaug po 20 proc. ir 2023 m. šios išlaidos išaugo daugiau nei tris kartus – iki 212 mln. eurų. Dar apie 310 tūkst. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto pacientų, įsigijusių priešnavikinius vaistus, priemokoms padengti. Jokia kita vaistų grupė per keletą metų nepatyrė tokio spartaus augimo kaip ši“, – pastebi VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Pasak jo, išlaidos onkologiniams vaistams pernai sudarė 40 proc. visų Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų kompensuojamiesiems vaistams. Palyginkite: antros pagal dydį – kardiologinių vaistų grupės – išlaidos praeitais metais siekė 72 mln. eurų. Jie buvo kompensuoti 863 tūkst. pacientų.

Neabejojama, kad tokį reikšmingą šuolį lėmė ne tik per 2016–2023 m. laikotarpį gerokai išaugęs onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius, bet ir daugelio naujų, itin brangių priešnavikinių vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą.

„Prieš aštuonerius metus kompensuojamųjų vaistų sąraše buvo įrašyti 85 vaistai onkologinėms ligoms gydyti,  o praeitais metais ligonių kasos kompensavo jau 137 skirtingus priešnavikinius vaistus“, – sako E. Stropus.

VLK analizės duomenimis, daugiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų – 33 mln. eurų – pernai prireikė kvėpavimo sistemos ligoms − bronchų ir plaučių piktybiniams navikams gydyti kompensuojamaisiais vaistais. Dar 31 mln. eurų praeitais metais buvo skirta kompensuoti vaistams įvairioms kraujo onkologinėms ligoms gydyti, beveik 25 mln. eurų – piktybinės melanomos ir kitų odos navikų gydymui vaistais kompensuoti, arti 27 mln. eurų – vaistams krūties vėžiui gydyti. Taip pat beveik 18 mln. eurų skirta inkstų vėžiu sergančių pacientų vaistams kompensuoti ir apie 11 mln. eurų vaistams vyrų lyties organų navikams gydyti.

VLK specialistų atlikta analizė taip pat atskleidė, kad 2023 m. kompensuojamuosius priešnavikinius vaistus Lietuvoje vartojo beveik 48 tūkst. žmonių, t. y. net 14 tūkst. pacientų daugiau nei 2016-aisiais. Iš jų apie 21 tūkst. gyventojų įsigijo kompensuojamuosius priešnavikinius vaistus, nemokėdami paciento priemokų. Tai rodo, kad per pastaruosius metus žymiai pagerėjo onkologinių ligų diagnostika, o brangių inovatyvių priešnavikinių vaistų įtraukimas į kompensavimo sistemą galimai lėmė ilgesnį onkologinėmis ligomis sergančių pacientų išgyvenamumą.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close