home Sveikata Psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas: „Sėkmė priklauso nuo to, kaip tvarkotės su savo emocijomis“

Psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas: „Sėkmė priklauso nuo to, kaip tvarkotės su savo emocijomis“

„Šiuo metu mes esame didesni humanistai, negu žmonės kada nors istorijoje buvo“, – pasaulio akistatos su koronavirusu reikšmingumą pažymi Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas, podiplominių psichoterapijos studijų vadovas dr. Julius Neverauskas, prisijungęs prie prekybos tinklo „Rimi“ darbuotojams skirto virtualaus paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“. Kas savaitę skirtingų psichologijos profesionalų paskaitos darbuotojams padeda ramiau išgyventi ir lengviau priimti dėl COVID-19 viruso kilusius iššūkius.

Sėkmę lemia psichologinis pasiruošimas

Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas šiuo metu siūlo žmonėms didinti psichologines kompetencijas, nes būtent nuo jų priklauso, koks bus kiekvieno iš mūsų gyvenimas. „Daug kas linkę galvoti, kad specialiosios, profesinės kompetencijos lemia žmogaus sėkmę, tačiau iš tiesų viskas priklauso nuo to, kaip psichologiškai sugebėsite susitvarkyti su tuo, kas vyksta jūsų gyvenime“, – sako dr. J. Neverauskas.

Didinti psichologines kompetencijas, pasak specialisto, galima trimis kryptimis. Pirmiausia – pažvelgti į save pačius. Paklausti savęs, ar jums patinka jūsų mintys, emocijos, išvaizda? Tuomet pažvelgti kitų žmonių kryptimi. Pasvarstyti, ar jus tenkina asmeniniai ir profesiniai santykiai su kitais žmonėmis? Galiausiai, nukreipti žvilgsnį pasaulio kryptimi ir pasižiūrėti, kaip tvarkotės su pasaulio dėsniais, kaip juos suprantate ir mokate prie jų prisitaikyti. 

„Labai svarbu, kaip žmogus reaguoja į stimulus, nes ne gyvenimo įvykiai lemia mūsų gyvenimą, o mintys apie gyvenimo įvykius. Ir karantino situacijoje vienas žmogus mato problemą, o kitas – galimybę. Nėra tokio blogio šioje Žemėje, kuris neturėtų ir gero aspekto, – sako dr. J. Neverauskas. – Liūdesys – tai nusigręžimas į praeitį, o džiaugsmas – atsigręžimas į šviesiąją pasaulio pusę, kuri visada yra.“

Būkite gyvenimo vairuotojai, ne jo keleiviai

Pasak psichoterapeuto, mūsų mintis formuoja įsitikinimai. Nuo minčių priklauso mūsų emocijos, kūno pojūčiai ir elgesys – visi šie dalykai susiję: „Jeigu norite valdyti mintis, turite jas atpažinti. Mintys – mūsų smegenų produktai, kurie gali būti teisingi ir gali būti neteisingi. Jeigu visomis jomis patikėsite – gyvensite labai sunkų gyvenimą, tad svarbu jas atsirinkti ir kritiškai įvertinti.“

Mokytis minčių valdymo dr. J. Neverauskas ragina tokiomis technikomis kaip meditacija, paleidimas, mąstymo klaidų atpažinimas: „Keiskite gyvenime tai, ką galite pakeisti, susitaikykite su tuo, ko negalite pakeisti, ir atskirkite vieną nuo kito. Nekaltinkite savęs dėl dalykų, kurie nuo jūsų nepriklauso.“

Pasak psichoterapeuto, mintis išsigryninti padės fiziniai pratimai (ištvermės, jėgos, pusiausvyros, lankstymo), kvėpavimo technikos, autogeninės treniruotės, atsipalaidavimo ir įsisavinimo praktikos. „Jeigu norite būti išmintingi ir valdyti savo gyvenimą, turite įsisąmoninti savo kūną, – sako dr. J. Neverauskas. – Atsigręžkite į pilnaprotaujantį bendravimą ir savo stiprybes. Eikite vertybių link, puoselėkite kasdienį ir ilgalaikį prasmingumą.“ 

Ne kovokite su silpnybėmis – išnaudokite stiprybes

Šiuo psichologiškai sudėtingu laikotarpiu psichoterapeutas siūlo išlikti susitelkusiems, išmintingiems ir besilaikantiems taisyklių. „Susitaikykite su tuo, kad nė vienas iš mūsų dabar nėra saugus. Pasirūpinkite savo saugumo zona ir nesivelkite į tai, kas yra už jos. Mokykitės atskirti stresą ir distresą. Distresas – tai perteklinė reakcija, vedanti į vengimą, pabėgimą arba perteklinę kovą. Svarbu, kad stresas netaptų beverčiu distresu“, – įspėja dr. J. Neverauskas.

Psichoterapeutas pastebi, kad šiuo metu žmones kankina ne tik stresas, bet perteklinis nerimas, kuris kyla iš mąstymo klaidų: „Iki šio momento mes išeikvojome labai daug energijos pertekliniam nerimui ir tai buvo mūsų mąstymo klaida. Kaip, beje, ir „viskas arba nieko“ požiūris, vedantis į nusivylimą savimi. Taip pat didelė klaida manyti, kad žinote ateitį. Niekas iš mūsų ateities nežino. Kaip ir nežinome to, ką galvoja kiti žmonės. Esame linkę personalizuoti dalykus, galvojame, kad pasaulis sukasi apie mus ir yra skirtas mums, tačiau turiu jus nuliūdinti – pasaulis nesisuka tik aplink jus.“

Jeigu šiuo metu sunku atsikratyti nerimo ar įkyrių minčių, specialistas pataria nukreipti dėmesį šimtu procentu į tai, ką darote. „Valykite dulkes su nuoširdžiu susidomėjimu ir patys nepajusite, kaip pagerės nuotaika. Kasdien savęs paklauskite, kokia bus šiandienos jūsų dienos darbų prasmė ir nuoširdžiai sau atsakykite. Jeigu jausite prasmę tame, kuo užsiimate, pyktis, nusivylimas ir liūdesys atsitrauks. Mes pykstame, kai pasaulis, kiti žmonės arba patys sau neduodame to, ko norime. Bet pasaulis ir negali mums duoti to, ko norime, nes jis ne taip funkcionuoja. Mes tiesiog neteisingai valdome savo lūkesčius ir dėl to jaučiamės nusivylę. Pradėję nuo lūkesčių valdymo, pamatysite, kaip į jūsų kiemą sugrįžta saulė“, – sako dr. J. Neverauskas.

Atsipalaiduoti padedančių ir stresą mažinančių kvėpavimo pratimų pirmojoje „Rimi Lietuva“ darbuotojams organizuojamo ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ paskaitoje taip pat mokė lektorė, produktyvumo ir komandinės elgsenos trenerė Liana Mogišaitė. Antroje ciklo paskaitoje psichoterapeutas, verslo konsultantas Laurynas Narbutas aptarė žmonių elgesio tipus krizinėje situacijoje ir patarė, kaip prisiimti atsakomybę už savo emocijas. Emocinę sveikatą stiprinančių paskaitų ciklą darbuotojams „Rimi“ tęs visą karantino laikotarpį.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close