Auga tarakonų užkrėstumas
Pernai metais Airijoje užfiksuotas didžiausias tarakonų antplūdis per visą dešimtmetį – nuo 2004 iki 2015 metų užkrečiamumas augo 69 proc. Šie kenkėjai gąsdina ne tik savo išvaizda, bet ir pernešamomis ligomis – JAV kiekvienais metais skaičiuoja per milijoną susirgimų salmonelioze.
Auganti tarakonų problema mokyklose, maitinimo įstaigose, komercinėse ir gyvenamosiose patalpose pastebima ne tik Airijoje, bet ir Lietuvoje. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ tikina, kad per pastaruosius trejus metus užklausų naikinti ūsuotuosius kenkėjus skaičius augo 36 proc.
„Tarakonų populiacijai įtaką gali daryti didėjantis turistų, keliaujančių žmonių skaičius, šiukšlių gausa gatvėse bei patalpose, eksportas ir kt. Tarakonai – sparčiai besidauginantys ir migruojantys vabzdžiai. Nesimaitinę jie gali gyventi iki mėnesio, negėrę – iki dviejų savaičių, neradę maisto likučių tarakonai ima maitintis popieriumi, oda, plaukais ir net kitais tarakonais“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertų vadovė Margarita Kutkaitė.
Tarakonai – ligų nešiotojai
Tarakonai kelia rimtą pavojų žmonių sveikatai: iš šiukšlių ir kitų nešvarių vietų tarakonai gali mechaniškai pernešti salmoneliozės, dizenterijos, tuberkuliozės ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, užteršti maistą savo išskyromis, sukelti alergijas.
„Salmoneliozės bakterijas tarakonai nešioja savo žarnyne ir sėja jas su savo išmatomis, kurias palikinėja, kur tik jiems patogu. Išmatose salmonelės aktyvios gali likti iki 6 savaičių. Klinikiniai požymiai dažniausia atsiranda po 6-72 val. suvalgius salmonelėmis užkrėsto maisto. Tuberkuliozės bakterijos, tarakonų išmatose išlieka pavojingos 8 savaites“, – pasakoja „Dezinfos“ biologas Liutauras Grigaliūnas.
Kaip pastebėti užkrėstumo požymius?
Tarakonai gali būti pernešami su drabužiais, dėžėmis, prekių maišais, augalais, maisto ir gėrimų kroviniais. Jie gali lengvai judėti tarp pastatų požeminėmis trasomis, vamzdynų šachtomis, įvairių komunikacijų kanalais, taip pat per vėdinimo angas.
„Pagrindiniai požymiai, liudijantys, kad patalpoje yra tarakonų: išnaros buitinėse spintelėse, sienų kampuose išsibarsčiusios ir prilipusios aguonos grūdelių dydžio išmatos, stebimi ropinėjantys vabzdžiai vietose, kur šilta ir drėgna. Jei buvo pastebėtas bent vienas vabzdys, panašus į tarakoną, rekomenduojame atitraukti virtuvės spinteles, apžiūrėti jų vidų, po kriaukle, už šaldytuvo, grindjuostes, vonios kambaryje esančias pertvaras prie šildymo įrenginių. Jei radote besislepiančius ūsuotus vabzdžius, tikėtina, kad patalpa užkrėsta tarakonais“, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.
Tarakonai bijo švaros
Tarakonų priešas – švara, tačiau neužteks tik išsiplauti grindis ir nuvalyti dulkes.
„Pastebėjus vabzdžius, reikėtų atsikratyti visomis šiukšlėmis, išvalyti maisto likučius spintelėse, už spintelių, tarp baldų, ant stalo, kriauklėje, vonioje nepalikti nė lašo vandens. Kai namai tvarkingi, pradedami sandarinimo darbai: užtaisomi plyšiai sienose, ventiliacijos angos, priklijuojama atplyšusi kiliminė danga, linoleumas ir kt. Maistas turi būti laikomas uždaruose induose, šiukšlės sandariose dėžėse“, – pataria kenkėjų kontrolės ekspertas.
„Dezinfa“ – kenkėjų kontrolės ekspertai
Bendrovė „Dezinfa“ – kenkėjų kontrolės ekspertai, 20 metų nuosekliai formuojantys rinką. Per 2 dešimtmečius į ekspertus kreipėsi daugiau kaip 40 tūkst. gyventojų, buvo gauta per 10 tūkst. skubių iškvietimų, bendradarbiauta su daugiau kaip 20 tūkst. įmonių iš 30 skirtingų veiklos sričių. Nuo 2008 m. bendrovė priklauso pasaulyje didžiausiai kenkėjų kontrolės įmonių grupei „Rentokil“. Kenkėjų kontrolės paslaugos teikiamos visoje Lietuvoje. Šiuo metu „Dezinfoje“ dirba per 80 kenkėjų kontrolės ekspertų. Daugiau informacijos apie įmonę ir jos teikiamas paslaugas www.dezinfa.lt arba www.rentokil.co.uk.
