Botulizmo atvejai Vokietijoje ir Ispanijoje – siejami su žuvies produktų vartojimu

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, Vokietijoje lapkričio–gruodžio mėnesiais patvirtinti 4, o Ispanijoje įtariami 2 E tipo botulizmo atvejai, siejami su neišdorotos sūdytos ir vytintos kuojos vartojimu. Lietuvoje šiais metais botulizmo atvejų neužregistruota.

ELPKC vertinimu, žuvis buvo pirkta to paties tinklo parduotuvėse, prekiaujančiose rusiškais maisto produktais. Šio tinklo parduotuvės veikia Belgijoje, Kipre, Čekijoje, Graikijoje, Italijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje. Iš pacientų namų paimtos žuvies likučių buvo išskirtas to paties E tipo botulino toksinas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, botulizmo atvejai Lietuvoje yra reti. Per paskutinius penkerius metus (2010–2015 m.) iš viso užregistruota 17 ligos atvejų. Dažniausia ligos priežastis – namuose konservuoti grybai. 2015 m. Europoje užregistruoti 24 šios ligos protrūkiai, kurių metu susirgo 60 žmonių. Iš viso Europoje (2015 m.) užregistruoti 146 botulizmo atvejai.

Botulizmas – reta ir sunki liga, kuriai būdingas raumenų paralyžius. Ligą sukelia Clostridium spp.,dažniausiai Clostridium botulinum gaminamas toksinas.

Cl. botulinum bakterijos plačiai paplitusios gamtoje ir aptinkamos dirvožemyje, vandens nuosėdose, gyvūnų žarnyne, todėl jomis užsiteršti gali įvairūs maisto produktai. Cl. botulinum patekus į  nepalankią aplinką – virsta sporomis. Sporos – tai mikroorganizmo savybė, leidžianti išlikti nepalankiose aplinkos sąlygose. Sporos patekusios į palankią aplinką (temperatūra apie 18–20°C, bedeguonė aplinka) virsta vegetacinėmis formomis ir besidaugindamos pradeda gaminti botulino toksinus. Botulino toksinas gali pasigaminti bet kuriame maiste, jei jis prieš tai buvo užterštas bakterijų sporomis ir jame nebuvo deguonies, pvz., namuose ruošti mėsos, žuvies, daržovių, grybų konservai ar rūkyta mėsa, kumpis, dešros, žuvis. Pramoniniu būdu gaminamo maisto technologijos už­tikrina sporų sunaikinimą, tačiau namų sąlygomis to padaryti beveik neį­manoma dėl sukėlėjų savybių.

Iš viso yra žinomi septyni toksino tipai (A – G). Didžioji dalis botulizmo atvejų yra sukelti A, B, E, rečiau F toksino tipų. Pagal bakterijų, sporų patekimo į žmogaus organizmo būdą ir toksino gamybos vietą, skiriamos 3 pagrindinės botulizmo klinikinės formos: maisto kilmės, žaizdų, kūdikių. Botulizmu žmogus nuo žmogaus neužsikrečia.

Siekiant išvengti ligos, ULAC medikai rekomenduoja:

• kruopščiai nuvalyti ir po tekančiu vandeniu išplauti konservavimui ruošiamas daržoves, grybus, mėsą;
• skerdžiant gyvulius nepažeisti žarnų;
• kruopščiai išvalyti, išplauti gyvulių žarnas, naudojamas dešroms, skilandžiams gaminti;
• konservavimui naudoti pakankamai rūgšties, druskos, cukraus;
• paruoštus konservus, rūkytus, vytinamus mėsos gaminius laikyti ne aukštesnėje nei +10 laipsnių temperatūroje;
• neuždaryti aklinai grybų konservų, geriau juos laikyti aprištus medvilnine skepetaite ar popieriumi;
• prieš vartojimą konservus (bet kokius namuose gamintus) pakaitinti 10 minučių, net jei neišpūstas dangtelis;
• nevalgyti konservų, kurių dangtelis išsipūtęs. Toksinui neutralizuoti konservus ir stiklainį pavirinti 10 minučių ir tik po to išmesti;
• nevalgyti mėsos, dešrų, jei viduje pakitusi spalva, įtartinas skonis, kvapas;
• atsiradus pirmiems apsinuodijimo požymiams, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.

Daugiau apie botulizmą ir jo profilaktiką skaitykite čia.

Daugiau informacijos:
Gintarė Bazevičiūtė
Mob.+370 672 94281
gintare@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras