Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena
1983 m. buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgalių žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje.
1992 m. Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė gruodžio 3-iąją Tarptautine neįgaliųjų žmonių diena, kurios metu būtų organizuojami renginiai, skirti atkreipti dėmesį į pagalbą neįgaliesiems.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas Ženevoje (Šveicarija), šiemet 15-osios sesijos metu svarstė Lietuvos ataskaitą, kaip mūsų šalis įgyvendina neįgaliųjų teises. Šis įvykis sulaukė neįgaliųjų bendruomenės susidomėjimo, nemažai neįgaliųjų problemomis besidominčiųjų klausėsi tiesioginės posėdžio transliacijos internetu – juk Komiteto išsakytos pastabos gali lemti, kaip neįgaliųjų teisės bus užtikrinamos ateityje. Pagrindinis mūsų šalies pranešėjas – Danijos atstovas Stigas Langvadas konstatavo, kad Lietuvoje Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos nepakankamai įgyvendinamos nei politiniame lygmenyje, nei realiame gyvenime. Be to, nėra ir aiškių strategijų, kaip tai pasiekti. Jo teigimu, pagrindinis Komiteto tikslas – pateikti siūlymus, kaip sumažinti atotrūkį tarp turinčiųjų negalią ir jos neturinčių, numatyti konkrečius darbus.
Pritariant Jungtinių Tautų Konvencijai, kuri ragina siekti ne integracijos, o visiškos įtraukties į visuomenę, galima tik pridurti, kad neįgalieji turi didelį potencialą veikti šalies labui, tik būtinos tam sąlygos, bent jau nekliudančios nei politiškai, nei kasdieniškai, nes dėl tokios nuostatos dar per daug neįgalių vaikų neužtikrinama galimybė mokytis kartu su kitais ir gauti jiems reikalingas paslaugas, o suaugusiųjų neįgalumas vertinamas tik mediciniškai, laikant juos nepajėgiais dirbti, todėl tokio vertinimo pasekmė – per mažai neįgaliųjų dirba.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto nariai ne kartą kartojo, kad per mažai užtikrinamos ir neįgaliųjų organizacijų galimybės dalyvauti priimant neįgaliesiems aktualius sprendimus, nors Lietuvoje yra daugiau nei 45 neįgaliųjų organizacijos. Ekspertai pabrėžė, kad svarbus ne tik neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų, bet ir konkretaus žmogaus, netgi vaiko, balsas priimant sprendimus neįgaliųjų labui.
Tokias niūrias Jungtinių Tautų išvadas atsveria nebent Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse pirmą kartą Lietuvos neįgaliųjų sporto istorijoje aklųjų golbolo komandos iškovoti aukso medaliai. Komandą treniruoja Karolis Levickis, kuris jau beveik 12 metų dirba golbolo treneriu. Jo treniruojama Lietuvos vyrų golbolo rinktinė didžiausių sporto laimėjimų pasiekė šiemet, o 2000 ir 2008 metų parolimpiadose iškovojo sidabro medalius.
Lengvaatletis Mindaugas Bilius Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse rutulio stūmimo rungtyje pasiekė 16,80 m rezultatą ir laimėjo pirmą vietą. Diską numetė 53,50 m ir iškovojo antrą vietą. Kiti įstabūs M. Biliaus sportiniai pasiekimai: sidabro medalis Pasaulio neįgaliųjų sporto čempionate Prancūzijoje, 6 vieta rutulio stūmimo rungtyje (15,16 m) Londono parolimpinėse žaidynėse 2012 m. M. Bilių treniruoja treneriai Rimantas Plungė ir Deimantas Jusys.
Šių trenerių nuoširdus darbas – puikus pavyzdys, kaip galima integruoti neįgaliuosius ir kaip galima garsinti šalį tokiuose renginiuose, kurie bene labiausiai atspindi žmogiškumą be jokių atskirčių, o sporto terminais kalbant, parodo tiesiog ,,kilnų elgesį“ su kitokiais.
