Klausos sutrikimų priežastys ir reabilitacija
Klausos pablogėjimą žmogus dažniausiai pajunta tada, kai tampa sunkiau susikalbėti su pašnekovu esant papildomam triukšmui. Tuomet reikia dažniau perklausti ir labai įdėmiai klausytis kalbančiojo, kad galėtum tinkamai palaikyti pokalbį ir teisingai atsakyti į užduodamus klausimus. Klausos pablogėjimą galima įtarti ir tada, kai reikia papildomai didinti televizoriaus garsą.
Lėtinis klausos pablogėjimas siejamas su vyresniame amžiuje silpnėjančia galvos nervų kraujotaka dėl aterosklerozinių pokyčių kraujagyslėse. Lietuvoje į ausų, nosies, gerklės ligų gydytojus ar klausos specialistus dėl klausos sutrikimų dažniausiai kreipiasi žmonės nuo 75 metų. Vidutiniškai praeina 1–2 metai, kol žmogus pajunta, kad susilpnėjusi klausa trukdo visavertiškai bendrauti. Neieškodamas sprendimo būdų, toks žmogus pats save izoliuoja, stengdamasis bendrauti tik su namiškiais. Su tokiu žmogumi darosi sunkiau bendrauti, nes pašnekovas priverstas kalbėti pakėlęs balsą. Triukšminga darbo aplinka, darbas triukšme yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių ankstyvesnį klausos blogėjimą, kuris pasireiškia jau 55–60 metų amžiuje.
Kitos galimos klausos sutrikimų priežastys: persirgtos infekcinės ligos, ausų uždegimai. Konservatyvių gydymo priemonių klausai pagerinti ar stabilizuoti nėra daug ir jos nėra labai veiksmingos.
Blogėjant klausai svarbu laiku kreiptis į specialistus, kad jie įvertintų klausos bendrą situaciją. Klausos aparatai yra rekomenduojami, kai gerosios ausies klausa yra 41db ir daugiau. Vaikams, taip pat aktyviems, dirbantiems ir daug bendraujantiems žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, rekomenduojama pradėti nešioti klausos aparatus nuo 31db. Sutrikus klausai, bene svarbiausias dalykas yra išsaugoti smegenų gebėjimą atpažinti žmogaus šnekamąją kalbą, suprasti sakomus žodžius bei palaikyti pokalbį. Dažnas kreipdamasis į specialistus teigia, kad girdi garsus, tačiau neskiria žodžių. Klausos aparatas ir kompensuoja tai, ko trūksta, t. y. pagarsina atitinkamus dažnius ir padeda žmogui geriau suvokti, ką kalba kitas žmogus.
Modernūs klausos aparatai skirstomi pagal nešiojimo tipą į užausinius ir įausinius, pagal garso apdorojimą į analoginius ir skaitmeninius. Šiuolaikiniai klausos aparatai yra pritaikomi pagal klausos audiogramą, tad nustatoma tiek garso, kad žmogus galėtų gerai girdėti ir susikalbėti.
