Ką vertėtų žinoti keliaujantiems?

Artėjant atostogų sezonui vis daugiau žmonių planuoja keliones į įvairias šalis, tampa populiarios ir egzotinės kelionės. Žmonės dažnai planuoja keliones savarankiškai, tad ką vertėtų žinoti keliaujantiems po svečias šalis, kad sveikata neapkartintų kelionės ir liktų tik geri atostogų įspūdžiai.

Kas tai yra Europos sveikatos draudimo kortelė?

Kortelė – tai dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo apdraustas Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu ir kad jam suteiktos būtinosios medicinos paslaugos ES šalyse bus apmokamos iš Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse teikiamos pagal tose šalyse galiojančią valstybinės sveikatos apsaugos sistemos tvarką, tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys turi teisę gauti tas pačias paslaugas už tokią pat kainą, kaip ir ES šalies, kurioje lankosi, gyventojai.

Kur ir kaip gauti Europos sveikatos draudimo kortelę?

Europos sveikatos draudimo kortelę išduoda teritorinės ligonių kasos arba jų atstovai savivaldybėse. Kortelė išduodama ir keičiama tik apdraustojo prašymu.

Prašymo išduoti kortelę blanką galite gauti teritorinėje ligonių kasoje arba iš teritorinės ligonių kasos atstovo savivaldybėje. Prašymo blankas taip pat skelbiamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse.

Ar Europos sveikatos draudimo kortelė galioja visose užsienio šalyse?

Kortelė galioja tik Europos valstybėse, kurių sąrašą pateikiame:

ES šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, Kroatija.

EEE šalys narės: Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija.

Kitos šalys: Šveicarijos Konfederacija.

Profilaktika

Keliaujant rekomenduojama kuo dažniau plauti rankas, patariama su savimi turėti muilą, vienkartinį rankšluostį ar drėgnų spiritu impregnuotų servetėlių. Nebūdami tikri dėl sąlygų, gerkite virintą arba chloruotą vandenį, arba pirkite jį fasuotą buteliuose. Taip pat patariama valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą, ypač tai pasakytina apie jūros gėrybes ir žuvį. Daržovių bei vaisių odeles rekomenduojama nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti žieveles. Valgykite ten, kur užtikrinamos higienos normos – pirkti maistą gatvėje gali būti rizikinga.

Rizika užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis yra susijusi su daugybe veiksnių: kelionės ypatumais, kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur. Visa tai reikia įvertinti sprendžiant klausimą dėl rekomenduojamų skiepų. Šiuo klausimu kiekvienu konkrečiu atveju keliautojams geriausiai patars gydytojas.

Privalomos vakcinos

Geltonasis drugys yra daugelyje Afrikos valstybių paplitusi infekcinė liga, kurią platina uodai. Deja, šiai ligai nėra specifinio gydymo ir didelė susirgusiųjų dalis miršta. Vienintelė efektyvi apsaugos priemonė yra skiepai, todėl rekomenduojama skiepytis visiems, vykstantiems į šios ligos endeminę zoną (dauguma subsacharinės Afrikos valstybių). O vykstant į kai kurias šalis (Mauritaniją, Malį, Kongo Demokratinę Respubliką ir daugelį kitų) skiepai nuo geltonojo drugio yra privalomi. Tai reiškia, kad neturint tarptautinio skiepijimo nuo geltonojo drugio sertifikato jums turbūt nebus leista įvažiuoti į šalį. Tad prieš kelionę būtinai išsiaiškinkite, ar jums reikia pasiskiepyti nuo šios ligos.

Rekomenduojamos vakcinos

Visi kiti skiepai yra tik rekomenduojami ir jų reikalingumas priklauso nuo jūsų kelionės aplinkybių. Visų pirma reikia įvertinti, ar jums reikalinga revakcinacija dėl difterijos, stabligės ir poliomielito. Nuo šių ligų visi esame paskiepijami vaikystėje, tačiau kas 10 metų reikalinga revakcinacija. Nors Europoje šios ligos sutinkamos labai retai, bet daugelyje Afrikos regionų jos vis dar dažnos, o jomis užsikrėtus pasekmės gali būti labai skaudžios.

Vykstant į bene visas Afrikos valstybes tinka ta pati rekomendacija – pasiskiepyti nuo per maistą bei vandenį plintančių ligų – hepatito A ir vidurių šiltinės. Kelionės metu daugeliu atvejų negalėsite kontroliuoti, kokios kokybės maistą valgote ar kaip kruopščiai plauna rankas jums maistą gaminantys žmonės. Rizika užsikrėsti šiomis ligomis dar labiau padidėja, jei planuojate valgyti gatvėje paruoštą maistą. Nors hepatitas A nesukelia ilgalaikių komplikacijų ir retai baigiasi mirtimi, tačiau gali jus ilgam išvesti iš rikiuotės. Tuo tarpu vidurių šiltinė gali sukelti rimtų komplikacijų, be to, ją vis dažniau sukelia antibiotikams atsparios bakterijos ir gydymas labai užsitęsia. Beje, reikia nepamiršti, kad po skiepų imunitetui susidaryti reikia laiko, todėl pas gydytoją rekomenduojama apsilankyti likus bent 4–8 savaitėms iki kelionės pradžios.

Sandra Pangonytė: Per 7 mėn. Azijoje aplankiau 6 šalis – Indoneziją, Filipinus, Malaiziją, Vietnamą, Kambodžą ir Tailandą. Skiepai keliautojams Pietryčių Azijoje nėra privalomi, tačiau rekomenduotini. Tarp pastarųjų yra skiepai nuo hepatito A bei C, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir dar keletas kitų. Pietryčių Azijoje paplitusios tokios ligos, kaip maliarija, tuberkuliozė, dėl drėgno klimato negyjančios žaizdos bei atsirandančios infekcijos. Pastaruoju metu užfiksuota itin daug dengės karštligės (angl. Dengue fever), infekcinės ligos, kurią platina uodai, atvejų. Su rimtomis ligomis susidurti neteko. Tačiau teko ilgai gydytis infekcija virtusias mažas nekaltas žaizdeles ant kojų, nusibrozdinus į rifą.

Gintarė Jankauskaitė: Keliavau i Australiją, Sidnėjaus miestą. Australijoje daugiausiai registruojama odos vėžio atvejų. Privalomų skiepų nėra, bet prieš išvykdami lankėmės Australijos valstybės licenzijuotoje klinikoje, kur atlikome kraujo, šlapimo, plaučių tyrimus. Taip pat buvo atliekama išorinė kūno patikra. Su ligomis susidurti neteko, tik keletą kartų buvau peršalusi, kadangi lauke karšta (apie 30 laipsnių šilumos), o viešasis transportas, prekybos centrai yra kondicionuojami.